REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Kovo 19 d. 09:51

Dirbtinio intelekto taikymas ateities policijos veikloje

Utena

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


76409

Šių metų kovo 14 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai dalyvavo Vilniuje vykusioje konferencijoje „Dirbtinis intelektas ir Lietuvos ateitis“. Pasaulyje sparčiai vystantis dirbtinio intelekto panaudojimui ir policija susidurs su naujais iššūkiais kovojant su nusikalstamumu ir duomenų apsaugos kontrolės problemomis.

Žvelgiant į ateitį dirbtinio intelekto panaudojimas policijos veikloje iš esmės pakeistų darbo procesus, kuriems reikia atitinkamai ruoštis.

Nors šiandien Lietuvoje verslas vis daugiau investuoja į šią sritį ir taiko dirbtinio intelekto sprendimus, tačiau Lietuvoje yra tik šiek tiek daugiau nei 40 kompanijų ir keli startuoliai, kuriantys inovatyvius dirbtinio intelekto sprendimus. Todėl, kaip pranešime teigė ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius – „Lietuva privalo turėti aiškią viziją, kaip vystyti šią sritį, kad būtų sukurtas aiškus ir tiesus kelias visuotiniam dirbtiniu intelektu grįstų sprendimų paplitimui kasdieniame piliečių ir verslų gyvenime“.

Konferencijos metu Vilniaus universiteto profesorius, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas Adolfas Laimutis Telksnys pasakojo apie robotizacijos svarbą. Profesorius pabrėžė, kad sparčiai senstant visuomenei, Lietuvai būtina kurti, gaminti ir naudoti dirbtinio intelekto robotus – humanoidus, turinčius žinių, gebančius panaudoti patirtį, bendraujančius su žmonėmis ir kalbančius lietuviškai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad reikalinga nedelsiant pradėti ugdyti jaunąją kartą ir siūlė per du metus papildyti mokyklų bei universitetų bendrojo ugdymo programas įtraukiant dirbtinio intelekto mokymus.

Rizikos dalinimosi platformos „Ooniq“ vyriausiasis projektų vadovas Evaldas Zigmantas pristatė tradicinio draudimo iššūkius pasitelkiant dirbtinį intelektą.

Startuolio AI GENUS įkūrėjas Tadas Jucikas pabrėžė, kad dirbtinis intelektas nors ir nėra naujiena, tačiau jo pritaikymas vis dar yra labai epizodiškas. Tadas Jucikas pristatė AI GENUS sukurtos platformos giliam vartotojų supratimui šešis komunikacijų archetipus.

UAB „Neurotechnology“ IT analitikas Aleksas Plielikis pristatė dirbtinio intelekto pagrindu vystomus produktus – tai biometriniai pirštų anspaudai, veido akių rainelės, balso, delno antspaudų, objektų atpažinimo algoritmai ir rinkėjų registravimo sistema.

Automatizuotos skaitmeninės dirbtinio intelekto vaizdo apdorojimo platformos „Pixevia“ vadovas Mindaugas Eglinskas papasakojo apie dirbtinio intelekto taikymą panaudojat skirtingų mieste esančių kamerų duomenis, kuriant išmanius miestus, analizuojant eismo intensyvumą ir planuojant automobilių parkavimą. Mindaugas Eglinskas pasididžiavo, kad šiandien Vilniuje panaudojant vaizdo kamerų ir dirbtinio intelekto technologiją atidaroma parduotuvė iš esmės pakeisianti apsipirkimo įpročius. Kameros seks pirkėjo pasirinktus produktus ir automatiškai sukurs virtualų pirkėjo prekių krepšelį. Jokio skenavimo, jokių eilių, jokio stovėjimo prie savitarnos kasos.

Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto Intelektualių sistemų laboratorijos vadovas, LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos suformuotos dirbtinio intelekto ekspertų darbo grupės narys doc. dr. Darius Amilevičius pristatė mokslo pasaulio skiriamą dėmesį dirbtinio intelekto etikai, apžvelgė teisės aktus reguliuojančius dirbtinio intelekto etiką.

Konferencijoje taip pat buvo pristatyta sukurta dirbtinio intelekto integravimo strategija į Lietuvos ekonomiką, viešąjį ir verslo sektorius. Įžvelgta, kad šiandien Lietuvoje duomenys, kurie yra svarbiausi kuriant dirbtinio intelekto produktus, yra saugomi chaotiškai, nesistemingai ir netvarkingai. Nuogąstaujama, kad dirbtinio intelekto atnešami pokyčiai nebus lengvai priimti, kadangi OECD prognozuoja, kad dirbtinis intelektas perims beveik 70 proc. visų darbų Lietuvoje. Konferencijoje ne kartą buvo pabrėžta glaudaus bendradarbiavimo tarp mokslo, viešojo ir verslo sektorių būtinumas kuriant dirbtinio intelekto bendruomenę ir ateitį Lietuvoje.

Policijos atstovai įžvelgia plačias galimybes dirbtinio intelekto panaudojimo savo darbe. Pavyzdžiui vykdant viešosios tvarkos ir kitų nusikalstamų veikų prevenciją panaudojat dirbtinio intelekto galimybes automatiškai analizuoti skirtingų mieste esančių vaizdo kamerų duomenis ir naudojat objektų atpažinimo algoritmus, juos tikrinti veido akių rainelės atpažinimo duomenimis. Tyrimuose taip pat naudoti biometrinius pirštų antspaudų, balso, delno antspaudų duomenis.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA