Angle down Atgal

„Dievo krėslas“ – filmas apie Žarėnų būrio partizanus

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui paminėti Telšių miesto amfiteatre surengtas projekto „Žemaitijos partizanų keliais“ bei filmuotos meninės inscenizacijos-edukacinės dokumentikos „Dievo krėslas“ pristatymas.

Idėja, virtusi materija

Idėja kurti filmą apie Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos partizanus bei vykusius susirėmimus 2019 m. kilo Marijonui Breitmozeriui po to, kai jis buvo supažindintas su minėtų partizanų gyvenimo istorija ir daugiau kaip 10 metų senumo archyvine medžiaga, kurioje nufilmuoti dar gyvi miškuose veikę laisvės kovotojai ir informaciją perdavinėję ryšininkai.

Projektas parengtas ir pristatytas Lietuvos kultūros tarybai 2019 m. žiemą, o pavasarį, Telšių Žemaitės dramos teatrui gavus finansavimą, pradėta įgyvendinti iniciatyva ir  startavo meninės inscenizacijos-edukacinės dokumentikos „Dievo krėslas“ filmavimai.

Telšių rajone II pasaulinio karo metu ir po jo vyko aktyvus Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos partizanų judėjimas. Laisvės gynėjų gyvenimui miškuose ir kovoms atkurti baigiantis liepai pristatytas Lietuvos kultūros tarybos ir Telšių rajono savivaldybės finansuotas projektas „Žemaitijos partizanų keliais“, kurį įgyvendino Telšių Žemaitės dramos teatro suburta iniciatyvinė grupė.

Rengiant projektą buvo sukaupta ir susisteminta nemaža dalis dokumentų, fotonuotraukų, pernai vasarą ir visą rudenį vyko filmavimai. Nufilmuota ir sukurta dokumentais, archyvine filmuota medžiaga bei dar likusių gyvų liudininkų pasakojimais paremta valandos trukmės meninė inscenizacija-edukacinė dokumentika „Dievo krėslas“, kurioje prisiminimais dalijosi laisvės kovų liudininkas ryšininkas Adomas Gedvilas-Adzis: jo pasakojimai kausto, išgyventi verčia pasidalintos istorijos apie skaudžias netektis ir šypseną kelia džiugūs atsiminimų momentai, kurie iliustruoti filmuotais vietinių telšiškių ir karo istorijos klubo „Baltijos štormas“ narių, Žemaitijos 8-osios rinktinės šaulių ir kitų laisvės kovų istorijos rekonstruktorių suvaidintais epizodais.

„Apie šalies partizanus žinoma daug: parašytos knygos, sukurti dokumentiniai filmai, pasakojamos istorijos, tačiau apie Žemaitijos (konkrečiai apie Telšių raj.) partizanus paruoštos, susistemintos ir visuomenei lengvai prieinamos medžiagos dar nebuvo. Kolegos M. Breitmozerio idėja buvo lyg naujo vėjo gūsis Telšiams, todėl negalėjau atsisakyti parengti ir įgyvendinti projektą vien vardan istorijos išsaugojimo, vien dėl išugdyto patriotiškumo jausmo dar vaikystėje ir vedamos minties „atiduoti Tėvynei, ką privalau“. Pradėjome su viena komanda, baigėme – su kita. Taip kartais atsitinka. Nors branduolys buvome mudu – Marijonas ir aš – aplink mus sukosi daugybė partizanines laisvės kovas norėjusių įprasminti žmonių. Ačiū gal 1000-ąjį kartą visiems iki vieno“, – sakė projekto idėjos autorė ir koordinatorė Donata Kazlauskienė.

Besidomintys partizaninėmis kovomis, filmuotoje meninėje inscenizacijoje-edukacinėje dokumentikoje turi retą galimybę iš paties laisvės kovų dalyvio išgirsti autentiškus faktus apie lietuvių tautos karą tuo metu, kai daugeliui kitų Europos šalių jis jau buvo baigtas. Adomas noriai pasakoja apie grėsmingą kovą, kurioje buvo įrodyta, kad maža tauta gali būti labai stipri ir nepalaužiama, apie pasipriešinimą okupacijai.

1949 05 21

Veiksmas persikelia į pokario metus, kai Dievo Krėslo, Ariškės, Saušilės ir gretimuose miškuose veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos partizanai, atpasakojami skaudūs 1949 m. gegužės 21-osios įvykiai, kai tragiškai žuvo 7 partizanai, 4 paimti į nelaisvę, o 2 pavyko pasprukti. Laisvės gynėjams anuomet buvo vos 18-25 metai. 1999 metais, rugpjūčio 26 dieną, prabėgus lygiai penkiasdešimčiai metų po grėsmingo mūšio Dievo Krėslo miške, Telšių rajone, Žarėnų seniūnijoje, Ariškės miškelyje aptikti ir iškasti septynių pokario metais žuvusių partizanų palaikai. Žuvusiųjų palaikai prieš daugiau kaip dvidešimt metų perlaidoti Žarėnų miestelio kapinėse. Šatrijos rinktinės Žarėnų būrio partizanų atminimą šiandien tebesaugo bendražygiai, giminės ir draugai.

Meninėse scenose atkartojami po mūšio likusio gyvo, dabar jau Šviesios atminties, partizano Stasio Mockaus prisiminimai. Prisimenama, kaip nuožmiai kovėsi Žemaitijos partizanų būrelis už tėvų žemę ir laisvę Lietuvos nuo ankstaus ryto iki vakaro sutemos, kaip žūstantys tarė paskutinius savo žodžius.

Partizanų žūties vietoms įamžinti Dievo Krėslo ir aplinkiniuose miškuose rezidavusiems Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos partizanams nemažą savo darbų ir laiko indėlį skyrė laisvės kovų tyrinėtojai broliai Alfredas ir Romualdas Jonušai. Jie, remdamiesi gyvų liudininkų pasakojimais apie partizanus, daugiau kaip 20 metų ieškojo bunkerių ir žūties vietų, kaupė archyvinius dokumentus, juos tebetyrinėja ir aiškinasi pokario partizaninio judėjimo įvykius. Žarėnų kuopos partizanų kovų vietos paženklintos brolių pastatytais kryžiais, sutvarkyti miško keliai, atstatyti du bunkeriai, padaryti nuotraukų stendai. Iš nuotraukų žvelgia užsigrūdinę Šatrijos rinktinės vyrai, nebijantys žūties, pasiruošę apginti Tėvynę.

Pažymėtina, jog vietoje, kur dabar tebestovi įrengtas naujai atkurtas „Žiemos bunkeris“, 2016 m. buvo rastas „lobis“ – archyviniai dokumentai, išlikę iš 1948/1949-ųjų metų. Jie perduoti Lietuvos ypatingajam archyvui.

Įkvėpti Adomo Gedvilo papasakotos istorijos, kūrėjai ėmėsi darbo: bendru sutarimu pasirinkta atkurti būtent jo išgyvenimus partizaninio karo metu. Rengiant filmą, siužetines linijas kūrė Telšių Žemaitės dramos teatro režisieriai Donatas Žilinskas ir Badri Tserediani. Pagrindinį vaidmenį kūrė telšiškis Ernestas Klimovas, vaidino profesionali aktorė Margarita Bladženauskaitė bei Telšių Žemaitės dramos teatro aktoriai mėgėjai ir kiti. Filmas sukurtas remiantis liudininkų pasakojimais ir istoriniais faktais, tačiau siužetas ir veikėjai yra autorių meninė išmonė. Kūrėjai pabrėžia, kad stengtasi kiek įmanoma autentiškiau atkurti atvaizduojamą laikmetį.

Valstybinės padėkos

Projekto grupės iniciatyva Alfredui ir Romualdui Jonušams bei Adomui Gedvilui liepos 3 d. įteiktos LR Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio padėkos už nuopelnus Lietuvos istorijai, nepriklausomybės puoselėjimą bei Lietuvos laisvės atminimo saugojimą ateities kartoms. Išskirtinai juos pagerbė bei padėkas perdavė Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas projekto pristatymo renginyje Telšių miesto amfiteatre.

Mintimis apie savo tėvą, Žemaitijos partizanų vadą Joną Semašką-Liepą dalinosi jo sūnus Alvydas, į projekto pristatymą specialiai atvykęs iš Kauno.

Projekto sėkme, išsaugota istorija ir suburtu gausiu bendraminčių būriu džiaugėsi Telšių Žemaitės dramos teatro direktorė Ligita Liutikienė, Telšių kultūros centro direktorius Linas Ulkštinas, pirmoji projekto vadovė Eva Stonkevičienė. Renginį vedė Telšių kultūros centro režisierė Agnė Jakavičiutė. Ypatingą jausmą ir emociją renginiui sukūrė roko opera „Priesaika“. Tai tapo lyg simboline įžanga į filmo „Dievo Krėslas“ premjerą.

Meninė inscenizacija-edukacinė dokumentika „Dievo Krėslas“ po premjeros keliaus ne tik į Telšių rajono seniūnijų kultūros centrus ir kitas organizacijas bei įstaigas, bet ir į kitus miestus. Dėl galimybės surengti filmo peržiūrą savo įstaigoje ar organizacijoje, atstovai turėtų kreiptis telefonu 8~624 42891, el.paštu zemaitijospartizanukeliais@gmail.com arba žinute socialiniame tinkle „Facebook“ puslapyje „Žemaitijos partizanų keliais“.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite