Angle down Atgal

Didysis ketvirtadienis - kunigų profesinė diena: šventinami aliejai, plaunamos kojos

Visas krikščioniškasis pasaulis šiuo metu išgyvena Didžiąją savaitę, per kurią prisimenami Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo įvykiai.

Didysis ketvirtadienis vyskupijų katedrose prasideda Krizmos Mišiomis, per kurias šventinami aliejai, skirti teikti Krikšto, Sutvirtinimo, Kunigystės ir Ligonių patepimo sakramentus. Per Krizmos Mišias kunigai atnaujina savo kunigystės įžadus, todėl Didysis ketvirtadienis neoficialiai laikomas kunigų profesine švente.

Tačiau svarbiausias Didžiojo ketvirtadienio įvykis - vakare vykstančios Paskutinės vakarienės minėjimo Šv. Mišios. Per jas prisimenami Kristaus veiksmai įsteigiant Švenčiausiąjį Sakramentą, aprašyti Naujajame Testamente.

„Tai yra diena, kuri tikintiesiems primena nepaprastai svarbius įvykius. Paminima Paskutinė vakarienė kai Kristus surinko mokinius (ne tik apaštalus, bet ir daugiau mokinių, kalbama, kad ir Marija dalyvavo) į vakarienę ir ten įsteigė Švenčiausiąjį Sakramentą - paėmė duoną ir vyną, laimino, dalino mokiniams ir sakė: „Imkite ir valgykite, tai yra mano kūnas ir mano kraujas, kuris atiduodamas jums išgelbėti“. Kūnas ir kraujas pagal tų laikų supratimą reiškė žmogiškąją gyvybę. Kitaip tariant, Kristus subūrė mokinius ir atidavė jiems save. Tai yra Bažnyčios įkūrimo šventė. Bažnyčia - tai vieta kur žmonės ir Dievas susirenka kartu ir atsisėda prie vieno stalo“, - istorinių įvykių prasmę ir simboliką aiškina kanonų teisės daktaras kunigas Vytautas Brilius.

Pasak kunigo V. Briliaus, Paskutinės vakarienės įvykiai yra sudabartinami kiekvienose Šv. Mišiose - Kristaus kūnas ir kraujas virsta duona ir vynu, kaip tiki Bažnyčia. Tai esą padeda suprasti Kristaus kančios prasmę ir patirti Jo buvimą dabartyje.

„Mes kartais vienas kitam sakome „tu mano gyvenimą suėdei“, o Kristus mums atidavė savo gyvenimą, kad išgelbėtų. (...) Žvelgdami į šitą pavyzdį, mes turime ir savo gyvenimą atiduoti dėl kitų Kristaus atminimui“, - pridūrė kunigas V. Brilius.

Naujajame Testamente minimi du skirtingi Didžiojo ketvirtadienio įvykiai: trijose Evangelijose pasakojama apie Eucharistijos įsteigimą per Paskutiniąją vakarienę, o Jono Evangelijoje - kaip Jėzus plovė savo mokiniams kojas. Šis veiksmas taip pat atkartojamas Didžiojo ketvirtadienio vakare švenčiamose Šv. Mišiose. Vyskupas arba kunigas paprastai plauna kojas dvylikai asmenų.

„Kojų plovimas yra ženklas kaip Dievas patarnauja žmogui nuplaudamas jo nuodėmes. Kartu Bažnyčia tai interpretuoja kaip artimo meilės gestą“, - aiškina kunigas Kęstutis Palikša.

Paskutinės vakarienės Šv. Mišiomis prasideda Didysis tridienis.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite