Angle down Atgal

Dezinformacijos taikiniai kovą – gynyba ir užsienio politika

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai atkreipia dėmesį į augantį neigiamos informacinės veiklos aktyvumą. Šiemet kovą Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso fiksuoti 449 neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai, pranešė Lietuvos kariuomenė. Palyginti su 2021 metų vasariu, dezinformacijos incidentų skaičius išaugo 15 procentų.

Kovą dezinformacijos taikiniai buvo Lietuvos–Rusijos santykiai, Lietuvos–Baltarusijos santykiai, NATO ir Rusijos santykiai, Lietuvos narystė NATO ir sąjungininkų pajėgų stiprinimas mūsų regione. 

Pasak kariuomenės analitikų, Lietuvos–Rusijos santykių tematika buvo aktyviai eskaluojama visą mėnesį, akcentuojant nepasitenkinimą tiek Lietuvos užsienio, tiek vidaus politikos procesais. Tai sietina su Lietuvos reikšta pozicija dėl neteisėtos Krymo okupacijos, žmogaus teisių pažeidimų pačioje Rusijoje ir Rusijos energetikos projektų, pažeidžiančių mūsų šalies interesus. Taip pat didelio dėmesio sulaukė Lietuvos apeliacinio teismo nutarimas Sausio 13-osios byloje.

Gynybos temoje taip pat pastebimas neigiamos komunikacijos atvejų augimas – 21,16 proc. Pavyzdžiui, NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pasisakymai agresyvios Rusijos atžvilgiu, kovo 23–24 dienomis Briuselyje vykusio NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, dalyvaujant ir JAV valstybės sekretoriui Antony Blinken’ui, sukėlė negatyvią Rusijos oficialių pareigūnų reakciją. Neliko nepastebėti ir krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko ir Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. Valdemaro Rupšio mūsų šalyje vykę susitikimai su aukštais NATO sąjungininkų pajėgų vadais – gen. ltn. Jörgu Vollmeriu ir gen. Todu Woltersu.

Lietuvos–Baltarusijos santykių temoje dominavo Lietuvos, kaip nedraugiškos Baltarusijos atžvilgiu, provokuojančios valstybės naratyvų formavimas. Tai labiausiai sietina su nuoseklia Lietuvos užsienio politikos pozicija dėl Baltarusijos prezidento suklastotų rinkimų rezultatų nepripažinimo, smurto ir teisinio opozicijos bei žmogaus teisių gynėjų, žiniasklaidos persekiojimo smerkimo ir pagalbos, taip pat paramos Baltarusijos pilietinei visuomenei ir demokratinėms politinėms jėgoms, sakoma kariuomenės pranešime.

Kovą augo dėmesys ir energetikos bei ekonomikos tematikai. Dominavo su energetika susijusios temos, kuriose akcentuoti Lietuvos energetinį savarankiškumą užtikrinantys projektai ir šalies energetinio saugumo tęstinė politika.

Pagrindiniai informacijos kanalai, kuriais buvo skleidžiama neigiama informacija šiomis temomis, buvo naujienų portalai lietuvių ir rusų kalbomis (daugiau kaip 76 proc.), radijas (daugiau kaip 8 proc.), televizija (beveik 6 proc.), socialiniai tinklai (daugiau kaip 4 proc.), blogai (apie 4 proc.) ir oficialūs puslapiai (beveik 2 proc.).

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite