Kovai su Sosnovskio barščiu kasmet skiriamas Vyriausybės dėmesys. Šiemet taip pat Aplinkos ministerija kvietė savivaldybes teikti paraiškas šių augalų plitimo stabdymui finansuoti. Šiam tikslui iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skirta beveik 600 tūkst. eurų. Prie norimos gauti paramos savo lėšomis privalo prisidėti ir savivaldybės. Sutartis su savivaldybėmis Aplinkos ministerija planuoja pasirašyti iki šių metų pabaigos. Skirtos lėšos turi būti naudojamos ne ilgiau kaip per 36 mėn. nuo sutarties pasirašymo.

Iki liepos 31 dienos Aplinkos ministerijai kruopščiai užpildytas, nustatytus reikalavimus atitinkančias paraiškas turi pateikti ir Marijampolės savivaldybės Aplinkosaugos ir infrastruktūros skyrius.

– Ruošiame aprašus didesnių lig šiol dar nejudintų plotų, kuriuose suvešėjo Sosnovskio barštis. Iš viso susidaro apie 18 hektarų, kuriems sutvarkyti pagal trejų metų programą reikia 70 tūkstančių eurų. Ministerija iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos kompensuotų iki 70 proc. išlaidų, 30 procentų turėtume prisidėti mes, savivaldybė. Tikimės, kad penktadienio posėdyje Tarybos nariai pritars projekto „Sosnovskio barščio naikinimas Marijampolės savivaldybės teritorijoje“ įgyvendinimui ir patvirtins finansavimą, – sako Marijampolės savivaldybės Aplinkosaugos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Jonas Kurtinaitis.

Didesnių ir mažesnių plotų, kuriuos okupavo Sosnovskio barštis, Marijampolės savivaldybėje tikrai nemažai. Iš vedėjo paminėtų didesnių – akis bado ir pavojų žmonių sveikatai kelia suvešėję augalai Fabriko gatvėje, Cukraus fabriko pašonėje, taip pat Šunskuose, Pietarių kaime, už Baraginės kelio, kitur. Čia, savivaldybei priklausančiose valstybės žemėse, nuo kitų metų pavasario ir būtų pradėtas naikinti Sosnovskio barštis, tam panaudojant dabar numatomas gauti lėšas.

Su ne ką mažesniais plotais kovojama nuolat, šiemet – taip pat. Invaziniai augalai naikinami Kosmonautų gatvės kvartale, Tarpučiuose, Kumelionyse, pavieniai augalai – ant Kumelionių piliakalnio.

– Sosnovskio barščio naikinimas – nepigus, ilgalaikis ir technologiškai ne toks jau paprastas darbas, o visiškai jį sunaikinti pavyksta tik per 5–6 metus. Pirmiausia pavasarį, kai prasideda vegetacija, t. y. kai 2–8 lapeliai būna paaugę 10–15 centimetrų, purškiama chemikalais. Sosnovskio barščio populiacijai naikinti naudojamas mišinys: „Nuance 75 WG“ (10 g/ha), „Accurate 200 WG“ (20g/ha) ir nejoninė paviršiaus aktyvioji medžiaga (200 g/ha). Gali būti naudojamas ir „Decis“, „Roundup“, tačiau jie paveikia ne visus augalus, – sako J. Kurtinaitis.

Purškiama vieną kartą per sezoną. Nupurkštą plotą būtina stebėti. Jei reikia, viso ploto arba atskirų vietų purškimas kartojamas kitais metais. Per vasarą kelis kartus plotai pjaunami. Per keletą metų pavyko suvaldyti šio augalo plitimą Marijampolės savivaldybėje ir pačiame mieste – Vienybės parke, Vasaros, Fabriko gatvėse.

– Svarbiausia neleisti augalui užauginti koto, sukrauti žiedyno, – perspėja J. Kurtinaitis. – Subrandinę sėklas augalai patys pavojingiausi. Reikia ypač saugotis, prie tokių augalų eiti su specialia apranga, veidą pridengti skydu, mūvėti pirštines, kad nebūtų augalo sąlyčio su oda. Ypač pavojinga artintis saulėtomis dienomis, kai dėl stipraus alergeno, esančio barščio sultyse ir patekusio ant odos, gali atsirasti net 1–3 laipsnių odos nudegimų.

Iš Kaukazo kilęs Sosnovskio barštis užaugti gali iki 3–5 metrų aukščio, tad „pasislėpti“ jam nelabai pavyksta. Keisčiausia, kad kai kur net šalia gražių individualių namų, išpuoselėtos aplinkos nupjautoje vejoje styro šio augalo skėtis. Tarsi koks dekoratyvus krūmas, paliktas dėl grožio. O juk kiekvienas toks žydintis skėtis subrandina nuo 10 tūkst. iki 100 tūkstančių sėklų.

O kiek Sosnovskio barščių auga privačiuose plotuose, virtusiuose skėčių plantacijomis, pamiškėse, pakelėse, nenaudojamose pievose, šalia melioracijos griovių, upių ir ežerų pakrantėse. Juos, pasak Aplinkosaugos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas J. Kurtinaičio, naikinti turi patys žemės savininkai.

Redos BRAZYTĖS nuotrauka