Angle down Atgal

Derybos dėl SGD laivo-saugyklos išpirkimo: neaiškiais motyvais grįsta išankstinė kapituliacija

Taip pastaruosius Vyriausybės sprendimus dėl nuomojamo laivo-saugyklos „Independence“ ateities vertina koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininkės pavaduotojas advokatas Gintaras Balčiūnas.

Vyriausybės palaiminti „investiciniai planai“ dėl beveik 300 mln. eurų paskolų SGD laivui-saugyklai išpirkti ir šio laivo nuomai iš Norvegų kompanijos pratęsti perša išvadą, kad valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ (KN) nė nesirengia derėtis dėl geresnės nuomojamo SGD laivo-saugyklos įsigijimo kainos.

Erdvės tokioms deryboms nepalieka ministrų kabineto palaimintas naujas KN investicinis projektas, pagal kurį SGD terminalą valdanti valstybės įmonė skolinsis beveik 300 mln. eurų. Viena paskolos dalis bus skirta nuomojamam arba kitam plaukiojančiam SGD laivui įsigyti. Kita – restruktūrizuoti laivo nuomos sąnaudas.

Dabartinė laivo-saugyklos „Independence“ nuomos sutartis su Norvegijos kompanija „Hoegh LNG“ baigiasi 2024 m. Tačiau pagal naują finansavimo modelį SGD terminalo pastoviųjų sąnaudų dalis, susijusi su plaukiojančios SGD saugyklos „Independence“ nuoma, bus išdėstyta ne per 10 metų laikotarpį, kaip numatyta galiojančioje sutartyje, o per gerokai ilgesnį laiką.

Kitaip tariant, SGD laivo-saugyklos nuomą planuojama pratęsti dar 20 metų po to, kai bus išpirktas dabar nuomojamas laivas arba įsigytas kitas.

Prieš derybas susisaistė naujais įsipareigojimais

Koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininkės pavaduotojas advokatas G. Balčiūnas sako nesuprantantis, kaip Vyriausybė galėjo pritarti dviem vienas kitam prieštaraujantiems sprendimams.

„Ministrų kabinetas pritarė paskolai, kuria būtų finansuojama tolimesnė plaukiojančio laivo nuoma, ir paskolai, kuria būtų finansuojamas laivo įsigijimas. Tai panašu, jeigu žmogus sudarytų 20 metų kokio nors objekto nuomos sutartį ir kartu planuotų tą objektą iš nuomininko išpirkti dar nepradėjus mokėti nuomos įmokų. Tai nelogiška. Jeigu tikiesi daiktą pirkti, tikrai su pardavėju nesudarai 20 metų nuomos sutarties. Juk tuo save tik susaistai, o nuomotojas atsiduria labai geroje padėtyje: nori – parduoda, nori – ne, juk nuomos sutartis galios 20 metų. Šiuo atveju SGD terminalo operatorius sudaro 20 metų SGD laivo-saugyklos nuomos sutartį su pardavėju, o paskui eina su juo derėtis dėl pirkimo kainos“, – stebėjosi „Achemos grupės“ valdybos pirmininkės pavaduotojas.

G. Balčiūno nuomone, tokiais nelogiškais sprendimais ženkliai bloginamos Lietuvos pusės derybinės pozicijos. „Pasiūlykite bet kuriam racionaliam žmogui šitaip daryti. Jums pasakys, kad esate durnas“, – situaciją komentavo jis.

G. Balčiūnas įtaria, kad galbūt dėl SGD laivo-saugyklos galimo išpirkimo kainos nė nesirengiama derėtis, nes kainos formulė jau nustatyta sutartyje su „Independence“ savininke „Hoegh LNG“.

„Matant tokius du nelogiškus sprendimus, peršasi mintis, kad kaina jau iš anksto suderėta. Vis dėlto sutartis dar nepasirašyta, dar daug kas gali pasikeisti. Bet įsipareigojimas laivą nuomoti ateinančius 20 metų iš esmės apsunkina Lietuvos valstybės derybines pozicijas su Norvegijos kompanija. Po tokių sprendimų apie derybas iš viso neverta kalbėti. Tai – išankstinė kapituliacija“, – mano G. Balčiūnas.

Su laivo savininke „Hoegh LNG“ iki šiol buvo sudarytas ne vienas abejonių kėlęs sandoris: prieš terminalo veiklos pradžią „suderėta“ nepagrįstai didelė nuomos ir laivo įgulos samdymo kaina; įsipareigota iš norvegų pirkti dujas už iš anksto nustatytą kainą; kai ši kaina tapo aukštesnė už rinkos kainą, skirtumą tarp perkamų ir Lietuvos vartotojams parduodamų dujų kainos (kone 20–26 mln. eurų per metus) buvo įpareigoti dengti Lietuvos dujų vartotojai. Dabar, atrodo, vėl sukama į panašius klystkelius – tariamasi laivą nuomotis 20 metų ir deramasi su pardavėju laivą pirkti.

„Visiems pranešė, kokio dydžio paskolą ima, tai yra kokią sumą už laivą galėtų sumokėti. Tuo iš esmės eliminuojama bet kokia konkurencija. Už visas šitas nesąmones ilgai turės mokėti visi šalies dujų vartotojai“, – mano G. Balčiūnas.

„Achemos grupės“ neįtikina Energetikos ministerijos viešai išsakomi pažadai, kad ŠIB suteikus daugiau kaip 135 mln. eurų paskolą, nuo 2020 m. SGD terminalo metiniai išlaikymo kaštai mažės 45 proc., o saugumo dedamoji – apie 39 proc.

Juk SGD laivui-saugyklai įsigyti KN skolinsis dar 160 mln. eurų. Šią paskolą su banko nustatytomis palūkanomis taip pat kažkas turės sumokėti. Beveik neabejojama, kad ši suma bus įskaičiuota į SGD terminalo sąnaudas, kurias dengs esami ir ateities dujų vartotojai, taip pat ir tie, kurie terminalu dabar galbūt nesinaudoja.

Neteikia informacijos smulkiajam akcininkui

KN neteikia smulkiajam akcininkui „Achemos grupei“ informacijos apie priimamus sprendimus ir jų prognozuojamą įtaką bendrovės ekonominiams rodikliams. „Mes matome tik nuogus skaičius – 160 mln. eurų paskolą. Tai viskas, daugiau nieko nežinome. Neturėdami informacijos, negalime pritarti tokiems sprendimams“, – aiškino G. Balčiūnas.

„Achemos grupė“ valdo 10,41 proc. KN akcijų, likę 72,32 proc. akcijų priklauso valstybei.

Viešai dažnai išsakoma kritika, esą „Achemos grupė“ pasisako prieš SGD terminalą, G. Balčiūno nuomone, yra absoliučiai klaidinga.

Iš tikrųjų koncernas pirmasis pradėjo kalbėti apie SGD terminalo reikalingumą, „Achemos grupės“ valdoma „Achema“ buvo parengusi 13 SGD terminalo galimybių studijų. Tačiau didžiausiai dujų vartotojai šalyje statyti nuosavo terminalo, kuriuo galėtų naudotis ir kiti šalies dujų vartotojai, neleista. Įmonė įpareigota mokėti už brangų ir ekonomiškai nepagrįstą valstybinį projektą.

„Dabar eilinį kartą pasigendame logikos Lietuvos pusės sprendimuose: susirišame rankas nuomos pratęsimu ir einame į laivo pirkimą. Niekas taip nedaro, – stebėjosi G. Balčiūnas. – Kodėl taip prisirišame prie norvegų? 2024 m. baigiasi laivo nuomos sutartis su „Hoegh LNG“. Tuo būtų galima ir baigti. Nusipirkime rinkoje naują laivą, atitinkantį mūsų poreikius. Kodėl būtinai turime pirkti iš norvegų, gyvenančių Kipre?“

Mato skaidresnį ir paprastesnį kelią

Pasak G. Balčiūno, logiškiausia dabar, likus 5 metams iki sutarties pabaigos, būtų derėtis dėl „Independence“ išpirkimo kainos arba per tą laiką pasistatyti kitą laivą.

„Independence“ analogiško dydžio naujas SGD laivas-saugykla rinkoje šiuo metu kainuoja 230–270 mln., mažesnis – apie 150 mln. eurų. Tokio naujo SGD laivo-saugyklos statyba trunka 2–3 metus.

Pašnekovo nuomone, KN ir ją valdanti Vyriausybė galėtų pasirinkti paprastesnį, labiau ekonomiškai pagrįstą ir skaidresnį kelią.

„Galėtų užsakyti studiją, kuri parodytų, kiek kainuoja naujas, ir kiek – naudotas laivas. Šią kainą palygintų su siūloma norvegų. Prie šios kainos pridėtų laivo aptarnavimo ir finansavimo sąnaudas. Įvertintų banko pasiūlymą ir palūkanas, galimybę gauti Vyriausybės garantiją. Tokia informacija paremtas sprendimas būtų normalus ir argumentuotas“, – mano G. Balčiūnas.

Be to, naujam ar naudotam laivui įsigyti galėtų būti taikomos viešųjų pirkimų procedūros.

„Jeigu valstybei reikalinga tokia paslauga, turėtų būti skelbiamas viešas pirkimas. Skelbkime, kad mums 2024 m. pabaigoje reikės SGD laivo (naujo ar naudoto) ar galimybės laivą nuomoti, ir kvieskime teikti pasiūlymus. Mes juos apsvarstysime ir pasirinksime geriausią projektą. O dabar perkame paslaugą iš vieno tiekėjo ir dar jam į rankas atiduodame visus kozirius“, – stebėjosi G. Balčiūnas.

„Achemos grupės“ valdybos pirmininkės pavaduotojas įsitikinęs, kad viešo pirkimo būdu perkant labiausiai ekonomiškai pagrįstą paslaugą Lietuvos dujų vartotojams liktų mažiau abejonių dėl naujų sandorių skaidrumo.

Dabar atrodo, kad SGD laivo-saugyklos saugumo dedamosios mažinimo saldainis numestas tik tam, kad būtų lengviau pridengti ekonomiškai nepagrįstus veiksmus po 2024 m., kai nustos galioti dabartinė KN sutartis su Norvegijos kompanija.

Valstybės garantijai turės pritarti Seimas

KN parengtam planui skolintis iš ŠIB lapkričio viduryje pritarė Vyriausybė, o lapkričio 27 d. – KN pagrindinė akcininkė Energetikos ministerija, o kitą dieną dėl projekto jau balsavo Seimas.

Smulkusis KN akcininkas koncernas „Achemos grupė“ KN visuotiniame akcininkų susirinkime balsavo prieš. Koncernas nepritaria skolinimuisi ir laiko jį ekonomiškai nepagrįstu bei nenaudingu ateities kartoms, įvertinus paskolos palūkanas ir dujų vartojimo šalyje mažėjimo tendencijas.

Seimas lapkričio 28 d. bendru sutarimu po pateikimo pritarė dar šioje Seimo sesijoje svarstyti nutarimą „Dėl valstybės garantijos suteikimo Šiaurės investicijų bankui“.

Seimui pritarus būtų suteikta valstybės garantija Šiaurės investicijų bankui dėl AB „Klaipėdos nafta“ teikiamos iki 25 metų laikotarpiui už šio banko nustatytą palūkanų normą investicijų projektui „Suskystintų gamtinių dujų terminalo išpirkimas“ finansuoti.

Iki 134,1 mln. eurų paskolos valstybė prisiimtų 135,5 mln. eurų sumos garantinius įsipareigojimus dėl paskolos ir palūkanų mokėjimo, gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomai dedamajai prie gamtinių dujų perdavimo kainos subalansuoti 2020–2044 m.

Iki 158,4 mln. eurų paskolos valstybė prisiimtų garantinius įsipareigojimus dėl iki 160 mln. eurų paskolos ir palūkanų mokėjimo, plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų saugyklos įsigijimui finansuoti.

Taip pat būtų išduota valstybės, atstovaujamos Finansų ministerijos, naudai Lietuvoje veikiančio banko 20 mln. eurų dydžio banko garantija, kuri užtikrins palūkanų mokėjimą paskolos lengvatiniu 2020–2024 m. laikotarpiu.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite