REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2019 m. Rugsėjo 7 d. 15:04

Denis Michalenko: „Stengiuosi neprisiminti, ko nereikia“

Šiauliai

De­nio Mi­cha­len­ko asmeninio archyvo nuotr.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


97816

Savaitraštis „Etaplius“ tęsia straipsnių ciklą „Kada paskutinį kartą?“, kuriame pristato Šiaulių miesto politikus – Tarybos narius. Kokie jie žmonės?

Kada paskutinį kartą?

– Žiūrėjote į žvaigždes?

– Paskaičiau klausimą ir nejučia pažvelgiau į dangų, va dabar taip pat žiūriu. Kadangi Saulė taip pat yra žvaigždė, tad ir saulėlydį stebėjau.

– Lipdėte sniego senį?

– Sniego senį, bobą ir visą sniego šeimyną – šią žiemą.

– Padėjote kitam?

– Vakar, šiandien ir rytoj. Atsakymas tinka bet kuriai dienai. Juk gyvename tarp žmonių, tad neišvengiamai padedame mažiau ar daugiau kiekvieną dieną.

– Ką nors pasodinote?

– Paskutinį kartą sėjau, kaip tik veją teko. Daugiau su sodinimu ne per dažniausiai susiduriu. Bet ąžuoliuką esu pasodinęs.

ep-06.jpg

– Sportavote?

– Tenka pasportuoti ar pasimankštinti. Nuo vaikystės, kiek save pamenu, sportas yra gyvenimo dalis. Aišku, buvo daug aktyvesnių sportavimo periodų, tačiau dabar dažniausiai tenka lengvai mėgėjiškai bėgioti, pažaisti futbolą, slidinėti vien savo malonumui.

– Verkėte?

– Hm... Tinkamesni žodžiai – jautriai sureagavau. Kažką internete žiūrėdamas. Liūdna pasidarė, kokių baisių dalykų būna pasaulyje.

– Bučiavotės?

– Sūnų dažnai pabučiuoju.

– Nuoširdžiai juokėtės?

– Kai sūnus pralinksmino. Tiksliai nepasakysiu, ką pasakė, bet tokiu rimtu veidu pasakė, kad teko susilaikyti prie jo, kad nesupyktų. Bet viduje – juoko pliūpsnis.

– Skaitėte knygą?

– Skaitau ir dabar, niekaip nepabaigiu Orwello „1984-ieji“.

54257801-2391737497516555-8948346168287428608-n-aaa.jpg

– Buvote kine?

– Keletą savaičių atgal. Progai pasitaikius, mėgstu į kiną nueiti. Paskutinį filmą žiūrėjau „Bohemijos rapsodiją“. Aišku, pastaruoju metu dominuoja animaciniai filmai, pavyzdžiui, „Bjaurios lėlės“.

– Atostogavote?

– Šią vasarą truputį Palangoje, gimtuosiuose Anykščiuose. Pastarajame miestelyje visada gera pabūti.

– Žaidėte su vaikais?

– Kiekvieną dieną šiam malonumui yra skiriamas laikas.

– Čiuožėte pačiūžomis?

– Kauno ledo arenoje, jeigu nesuklysiu, kokiais 2005 ar 2006 metais. Dabar vis pagalvoju apie riedučius, bet paskui pagalvoju apie savo kaulus.

– Buvote pas gydytoją, sirgote?

– Jei odontologą, tai kasmet aplankau. Bet šiaip juk geras klientas poliklinikai ir „Sodrai“ yra tas, kuris yra puikios savijautos.

– Vėlavote?

– Nemėgstu, kada kiti vėluoja į susitikimus, tad ir pats nepamenu, kada vėlavau, bet, žinoma, yra pasitaikę. Kažkada teko ir geriausią draugą tuo klausimu „paauklėti“. Dabar nebevėluoja.

– Jautėtės įsižeidęs?

– Lyg ir pakankamai esu storą skūrą užsiauginęs, bet būna. Nors dabar nepasakyčiau tiksliai, dėl ko. Stengiuosi neprisiminti, ko nereikia.

– Įžeidėte kitą?

– Hm, čia jau ne manęs reikėtų klausti. Manau, esu įžeidęs, pagautas emocijos ir aplinkybių, dėl to labai pačiam nesmagu, išgyvenu dėl to.

– Buvote bažnyčioje?

– Tikrai nesu praktikuojantis katalikas. Tačiau, sakyčiau, gana dažnai, praktiškai visuose miestuose, miesteliuose, per atostogas ir panašiai, aplankome, apžiūrime architektūrą, bažnyčių vidų. Kai kur ir ne po vieną kartą lankėmės, labai įdomu.

– Pagyrėte save ir džiaugėtės, kad esate naudingas politikas?

– Džiaugiuosi rezultatu, o ne savimi, kai pavyksta padaryti ar pasiekti gero kitam ir kitiems.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA