Angle down Atgal

Demografas: emigracija mažėja dėl šalies gyventojų amžiaus struktūros bei tendencijų darbo rinkoje

Statistikos departamento duomenimis, emigravusių iš Lietuvos gyventojų skaičius pernai buvo 21,2 proc. mažesnis nei 2019 metais. Komentuodamas šį rodiklį Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas Donatas Burneika teigia, kad pagrindinės mažėjančios emigracijos priežastys siejamos su šiuo metu šalyje vyraujančia gyventojų amžiaus struktūra.

„Yra vis mažiau žmonių, kurie gali emigruoti, jaunų žmonių proporcija šalyje mažėja, (...) o lietuvių užsienyje, kurie gali grįžti, daugėja. Žinoma, emigracijos banga yra susijusi ir su ekonominiais iššūkiais, bet lygiai taip pat ir su gyventojų amžiaus struktūra.

Jaunimo prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo daug, taip pat kilo krizė, todėl labai daug jų išvažiavo. Dabar jaunimo šalyje mažai, darbą (užsienyje – ELTA) rasti sunkiau, daug senesnių žmonių palieka darbo rinką, vis lengviau susirasti darbą Lietuvoje, o atlyginimai čia taip pat auga“, – teigė D. Burneika.

Demografas pažymėjo, kad emigraciją stabdo ir šiuo metu vyraujantis neužtikrintumas dėl darbo rinkos užsienyje, ypač įvykus „Brexit“.

„Kita priežastis, be abejo, yra ta, kad dėl neaiškios situacijos krenta noras emigruoti. Pastaruoju metu dideli neaiškumai visų pirma kyla dėl „Brexit“, turbūt labiau nei dėl COVID-19 pandemijos, neaišku, kas laukia emigravus. O esant neaiškioms aplinkybėms dažnai žmonės nepriima jokio sprendimo, šiuo atveju – sprendimo išvažiuoti“, – sakė jis.

Visgi anot D. Burneikos, mažėjančios emigracijos tendencija pastebima visose Baltijos šalyse.

„Tas pats šiek tiek anksčiau prasidėjo Estijoje, po truputį prasideda Latvijoje ir kai kuriose kitose vidurio Europos šalyse. Yra daugybė priežasčių, kurios greičiausiai lems tai, kad visos Baltijos šalys su didele emigracija nesusidurs bent artimiausius keletą metų“, – tikino jis.

Nors Statistikos departamento duomenys rodo, kad gyventojų šalyje per praėjusius metus padaugėjo 1,1 tūkst., šis skaičius, pasak D. Burneikos, būdų daug didesnis, jei būtų pavykę taikyti socialiai jautresnes COVID-19 valdymo priemones.

„Labai smarkiai išaugo mirtingumas. (...) Gyventojų Lietuvoje būtų padaugėję gerokai daugiau, jeigu ne COVID-19 pandemija ir ypatingai jos valdymas: praeitą pavasarį labai griežtas žmonių uždarymas, įbauginimas, iš to sekantis nesikreipimas į gydytojus, nesigydymas, depresija“, – kalbėjo D. Burneika referuodamas į išaugusį mirčių, kurių priežastis nebuvo susirgimas koronavirusu, skaičių.

Statistikos departamento duomenimis, iš Lietuvos pernai emigravo 23,1 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 6,2 tūkst. (21,2 proc.) mažiau negu 2019 metais. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 10,5 (2019 m.) iki 8,3 (2020 m.).

Pernai į Lietuvą grįžo gyventi 20,8 tūkst. Lietuvos piliečių, o tai–  0,4 tūkst. (2 proc.) daugiau negu 2019 metais. Jie 2020 metais sudarė beveik pusę (48,3 proc.) visų imigrantų.

Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 795,2 tūkst. nuolatinių gyventojų – 1,1 tūkst. daugiau negu prieš metus.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite