Angle down Atgal

Dėl žmonių sukeltos klimato kaitos stipriai išaugo lietaus ir sniego kiekiai

Žmonių sukelta klimato kaita Žemės planetą jau pavertė lietingesne, sniegingesne ir potencialiai pavojingesne.

Kaip pranešama žurnale „Nature Communications“, mokslininkai iš Kalifornijos universiteto Los Andžele, pasinaudodami mašininio mokymosi metodais, pademonstravo, kad žmonių sukelta klimato kaita pastaraisiais dešimtmečiais jau sukėlė ekstremalių kritulių, tiek lietaus, tiek sniego, reiškinių intensyvėjimą.

Taip pat tikėtina, kad ateityje žmonių veikla ir toliau prisidės prie ekstremaliai drėgnų orų.

Mokslininkai ilgą laiką nerimavo dėl to, kaip kylančios temperatūros visame pasaulyje intensyvins gausių kritulių reiškinius. Pasauliui šiltėjant iš vandenynų, ežerų ir dirvožemio garuoja daugiau vandens, kuris atsiduria Žemės atmosferoje. Šiltesnė atmosfera gali sulaikyti daugiau drėgmės, o globalūs vandens garai padidėja maždaug 7 procentais kiekvienam 1°C laipsniui šiltėjimo.

Taigi, kuomet orų sąlygos iššaukia lietų ar sniegą, smarkioms liūtims kilti yra prieinama kur kas daugiau drėgmės.

Tai nereiškia, kad klimato kaita sukelia daugiau apniukusių ar lietingų dienų, nors tai ir gali būti vienas iš šios problemos aspektų. Kaip užsiminė kiti tyrimai, kritulių intensyvėjimas taip pat turi realų potencialą padidinti nuošliaužų ir potvynių dažnį ar sunkumą, o tai gali kainuoti žmonių gyvybes.

Dar šią savaitę smarki liūtis Japonijos pajūrio Atamio mieste sukėlė purvo nuošliaužą, pražudžiusią du žmones, o dar 20 yra dingę be žinios. Kol kas dar per anksti sakyti, kaip ši katastrofa yra susieta su klimato kaita, tačiau akivaizdu, kad tokio tipo įvykiai dėl globalaus šiltėjimo ir išaugusių liūčių tapo labiau tikėtini.

Mokslininkai jau anksčiau bandė suprasti, kaip stipriai klimato kaita daro įtaką krituliams, tačiau stebėjimo duomenų panaudojimas yra sudėtingas dėl natūralių svyravimų ir ribotų stebėjimų.

Kad išvengtų šios problemos, naujame tyrime pasitelktas mašininio mokymosi metodas. Su šia pagalba jie nustatė akivaizdžią žmonių sukeltos klimato kaitos įtaką, kuri aptinkama visuose pasauliniuose stebėjimų duomenų rinkiniuose. 

„Mašininis mokymasis efektyviai generuoja daugybę įrodymų linijų, remiančių antropogeninio signalo aptikimą globaliuose ekstremaliuose krituliuose,“ – rašoma tyrime.

Dalis iš vietovių, kur stebima akivaizdžiausia klimato kaitos įtaka krituliams, yra Rytų Azijos ir Afrikos musoniniai regionai, o taip pat ir Šiaurinis Ramusis vandenynas ir Atlanto vandenyno audrų takas.

Kita vertus, jokia klimato kaitos įtaka krituliams nebuvo nustatyta sausringose ir pusiau sausose subtropinėse zonose, tokiose kaip Šiaurės Afrikos ir Viduriniųjų Rytų dykumos, pietinė Pietų Afrikos dalis, sausringi ir pusiau sausringi Australijos regionai, taip pat drėgnieji regionai, pavyzdžiui, centrinė ir šiaurės vakarinė Pietų Amerikos dalys.

Kaip rodo tyrimas, kritulių pasikeitimai nebus vienodi visoje planetoje ir kai kurie regionai susidurs su intensyvesnėmis ir ilgiau trunkančiomis sausromis, kai tuo tarpu kiti – su katastrofiniais kritulių kiekiais. 

Gismeteo.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite