Pexels.com nuotr.
Angle down Atgal

Dėl rekordiškai žemo Arkties jūros ledo sulauksime atšiaurios žiemos?

Dramatiški Arkties jūros ledo praradimai, vykstantys dėl klimato kaitos, gali daryti įtaką dideliems žiemos šalčiams Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Tačiau mokslininkai dėl to nesutaria.

NSIDC nuotr.
NSIDC nuotr.

Galima sąsaja tarp Arkties jūros ledo praradimų ir ekstremaliai šaltų orų jau ilgą laiką buvo analizuojama mokslininkų.

Stebėjimai parodė, kad kuomet sumažėja regioninė jūros ledo danga, kai kurie Azijos ir Šiaurės Amerikos regionai dažnai susiduria su neįprastai šaltomis ir pavojingomis žiemos orų sąlygomis.

Per pastaruosius dešimtmečius Arkties regionas, dėl klimato kaitos, susidūrė su šiltėjančiomis temperatūromis kas atvedė link didžiulio jūros ledo sluoksnio sumažėjimo.

Šis jūros ledo sluoksnio susitraukimas reiškia, kad daugėja atvirų vandens regionų, kas savo ruožtu leidžia žiemos metu vandenynams į atmosferą išskirti daugiau karščio, kas potencialiai gali keisti orus bei klimatą netgi gerokai už Arkties ribų, rašo sciencedaily.com.

Šiauriniame poliaratyje pastarieji vasaros mėnesiai buvo neįprastai šilti, kas sukėlė greitą ledo tirpsmą ir vėlyvą liepą bei ankstyvą rugpjūčio mėnesį fiksuotą rekordiškai žemą jūros ledo mastą.

Absoliutus minimumas įprastai fiksuojamas tik rugsėjo mėnesį.

Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro (NSIDC) parengtas grafikas demonstruoja 2019 duomenis, lyginamus su 2012 metais, kuomet 2012 metų rugsėjį buvo fiksuotas žemiausias absoliutinis jūros ledo mastas.

Šiuo metu, nepaisant rekordinių žemumų dienų, kurios tęsėsi kelis konkrečius periodus, nėra numatoma, kad 2019 bus žemiau už 2012 metus, tačiau rezultatas bus labai artimas.

2019 metai tęsia nuolatines Arkties jūros ledo praradimų tendencijas, kuomet 2019 metų liepą fiksuotas žemiausias jūros ledo lygis stebėjimų istorijoje.

Grafikas atskleidžia akivaizdžią per metus fiksuojamą mažėjančio jūros ledo masto tendenciją (sutampančią su globaliai kylančiomis temperatūromis).

Iki šiol didžiąją vasaros dalį aplink ir virš poliaračio vyravo aukšto slėgio zona. Aukšto/žemo slėgio sistemų pasistūmėjimai yra įprasta normalių pokyčių tendencijų dalis, tačiau šią vasarą aukšto slėgio zona buvo neįprastai stabiliai apsistojusi virš šiaurinio poliaračio.

Tai lėmė oro srovių pasikeitimą, o tai reiškė šalto oro tekėjimą iš poliaračio žemyn į pietus, kol tuo tarpu šiltas oras plūdo į šiaurę link poliaračio.

Žemiau pristatomas grafikas rodo jūros lygio slėgio anomaliją, kuomet vasaros metu virš Šiaurinio poliaračio fiksuotas aukštesnis už įprastą slėgis bei aukštesnė už įprastą temperatūra virš bei aplink poliaratį.

Didžiausias ledo praradimas fiksuojamas link Ramiojo vandenyno pakraščio bei link šiaurinės Rusijos. Tai tie patys regionai, kuriuose stebimos aukščiausios oro temperatūros anomalijos, informuoja severewether.eu.

Kokią įtaką tai daro žiemoms?

Esama tyrimų, kurie bando susieti milžinišką Arkties ledo praradimą su atšiauresnėmis žiemomis virš Eurazijos sektoriaus.

Kad tai būtų patvirtinta prireiks daugiau įrodymų ir kur kas daugiau duomenų analizių, tačiau Arkties jūros ledo praradimas buvo patvirtintas, kaip darantis įtaką orų tendencijomis pusrutulyje per poliarinę stratosferinę cirkuliaciją.

Įprastai orų anomalijos sukelia aukštesnį nei įprasta ledo tirpsmą, kuris vėliau padaro įtaką rudens ir žiemos orų sąlygoms. Taigi, į ledo praradimus mokslininkai žvelgia kaip į orų modelių pasikeitimų indikatorių, o ne tik kaip į priežastį.

Ypatingai šaltos žiemos orų tendencijos yra daugybės skirtingų globalių faktorių rezultatas, taigi kol kas Europai negalima prognozuoti šaltos žiemos remiantis vien Arkties jūros ledo mastu, kuris fiksuotas šią vasarą.

Mokslininkai nustatė, kad stebėjimai ir modeliai sutampa bei demonstruoja, kad sumažėjęs regioninis jūros ledas ir šaltos žiemos dažnai sutampa vienas su kitu.

Jie nustatė, kad koreliacija tarp sumažėjusio jūros ledo masto ir ekstremalių žiemų vidurio platumose įvyksta dėl to, kad abu šiuos fenomenus skatina to pačios, plataus masto atmosferinės cirkuliacijos tendencijos.

Visgi, esama įrodymų ir tam tikrų duomenų, kurie galėtų rodyti, kad šis ledo praradimas yra vienas pirmųjų indikatorių leidžiančių manyti, kad 2019/2020 metų žiema Europoje gali būti šiek tiek šaltesnė nei mums buvo įprasta per pastarąjį dešimtmetį (žvelgiant į sezoninius vidurkius).

Gismeteo.lt

Severe Weather Europe nuotr.
Severe Weather Europe nuotr.
Severe Weather Europe nuotr.
Severe Weather Europe nuotr.
comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite