REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gamta2021 m. Liepos 31 d. 21:29

Dėl klimato kaitos savaitės trukmės karščio bangos taps septynis kartus labiau tikėtinos

Pasaulis

Unsplash.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt


183228

Jei šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijos toliau bus leidžiamos ekstremaliais mastais, tuomet iki 2050 metų savaitės trukmės karščio bangos gali tapti septynis kartus labiau tikėtinos, perspėja tyrimas.

Ekspertai, vadovaujami Šveicarijos federalinio technologijos instituto, modeliavo ekstremalių temperatūrų epizodų dažnį, pagal skirtingus ateities emisijų scenarijus.

Jie nustatė, kad rekordus laužančios karščio bangos labiau tikėtinos tampa ne dėl globalaus šiltėjimo stiprumo, bet tempo, kuriuo klimatas šyla, rašo dailymai.co.uk.

Geralt | Pixabay

Tyrimas buvo atliktas klimato mokslininko Erich Fischer iš Šveicarijos federalinio technologijos instituto (ETH Zürich) drauge su kolegomis.

„Modeliai ne tik projektuoja intensyvesnius kraštutinumus, bet ir reiškinius, dideliais skirtumais laužančius ankstesnius rekordus,“ – savo tyrime rašo mokslininkai.

„Šie, rekordus laužantys kraštutinumai, kurie yra beveik neįmanomi be šiltėjimo, tikėtina, vyks artimiausiais dešimtmečiais“.

Savo tyrime mokslininkai vykdė klimato simuliacijas, kurių pagalba siekė nustatyti savaitės trukmės, rekordus laužančių karščio bangų tikimybę pagal skirtingus būsimus emisijų scenarijus.

Komanda nustatė, kad per laikotarpį nuo šiandienos iki 2050 metų, pagal aukštų emisijų scenarijų, rekordiniai, savaitės trukmės, ekstremalaus karščio įvykiai taps 2–7 kartais labiau tikėtini, nei jie buvo per paskutinius tris dešimtmečius.

Šių karščio bangų tikimybė dar labiau išaugs iki 3–21 kartų, lyginant su dabartiniais mastais, per laikotarpį nuo 2051 iki 2080 metų, kuomet tokie įvykiai šiaurinėse vidutinėse platumose, tikėtina, smogs karto per 6–37 metus dažniu.

Vis dėlto, mokslininkų modeliai taip pat rodo, kad rekordiniai karščio epizodai bus linkę pasireikšti spurtais, pagreitėjusio klimato šiltėjimo periodų metu, ir bus mažiau tikėtini „ramybės“ perioduose.

„Jų pasirodymo tikimybė priklauso nuo šiltėjimo tempo, o ne globalaus šiltėjimo lygio,“ – sakė komanda.

Atsižvelgiant į tai, jei žmonių skatinamas šiltėjimas būtų sėkmingai stabilizuotas pasitelkiant agresyvias priemones, tuomet vis dar būtų susiduriama su dažnesnėmis ir intensyvesnėmis karščio bangomis, lyginant su tomis, su kuriomis buvo susidurta praeityje, tačiau rekordus laužantys kraštutiniai atvejai būtų mažiau tikėtini.

„Vos praėjusį mėnesį pasaulis susidūrė su Šiaurės Amerikoje laužytais temperatūrų rekordais bei pragaištingais potvyniais Europoje ir Kinijoje,“ — sakė prie tyrimo neprisidėjusi klimatologė Vikki Thompson iš Bristolio universiteto.

„Akivaizdu, kad klimato kaita veikia planetą. Būtinybė suprasti, kas gali nutikti ateityje, yra gyvybiškai svarbi, kad galėtume prisitaikyti“.

„Geroji naujiena yra ta, kad mes galime išvengti šiame tyrime pateikto blogiausio scenarijaus — mes jau esame užsibrėžę tikslą būti žemiau jo, o tolesnis emisijų sumažinimas dar labiau sumažintų precedento neturinčių kraštutinumų riziką.“

„Tokie tyrimai kaip šis parodo būtinybę nusistatyti aiškius globalių emisijų tikslus, kurie galėtų būti iškelti 2021 metų Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos metu“.

Visi tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Climate Change“.

Gismeteo.lt



REDAKCIJA REKOMENDUOJA