Dėl karantino pasikeitęs gyvenimo ritmas keitė ir vandens vartotojų įpročius
Didžiausios Lietuvoje vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovės „Vilniaus vandenys“ duomenimis, įprastai per parą Vilniaus mieste ir aplinkiniuose rajonuose sunaudojama apie 94 tūkst. kubinių metrų vandens, tačiau per karantiną jo sunaudota maždaug 7 proc. mažiau. Dėl karantino keitėsi ir dalies vartotojų finansinė padėtis, todėl šiuo periodu bendrovė „Vilniaus vandenys“ sulaukė daugiau gyventojų ir verslo prašymų atidėti mokėjimus už suteiktas paslaugas.
Karantinui įpusėjus, bendrovė fiksavo apie 5 proc. mažesnį vandens suvartojimą lyginant su laikotarpiu iki karantino, o karantinui einant į pabaigą, sumažėjimas išaugo iki 7 proc. Didžiausias vandens suvartojimo kritimas buvo jaučiamas centrinėje miesto dalyje – Senamiestyje ir Naujamiestyje – kur vyrauja paslaugų sektorius, o gyvenamuosiuose rajonuose priešingai – vandens suvartojimas išaugo, labiausiai – Kalnėnuose, Trakų Vokėje, Gulbinuose, Verkiuose.
„Tokias vandens suvartojimo tendencijas siejame su šiuo periodu pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis. Restoranams, viešbučiams ir kitiems verslams sustabdžius veiklą, kuri labiausiai sutelkta centrinėje miesto dalyje, natūraliai krito ir vandens suvartojimas. O štai gyventojai, daugiau laiko nei įprastai praleidę namuose, jo vartojo daugiau, ypač tai pastebima daugiabučių namų rajonuose“, – sako bendrovės „Vilniaus vandenys“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius Saulius Savickas.
Dėl karantino keitėsi ir dalies vartotojų finansinė padėtis, todėl šiuo periodu bendrovė „Vilniaus vandenys“ sulaukė daugiau gyventojų ir verslo prašymų atidėti mokėjimus.
Per trijų mėnesių karantino laikotarpį į bendrovę su prašymu atidėti mokėjimus už suteiktas paslaugas kreipėsi 82 juridiniai ir 77 fiziniai asmenys. Juridinių asmenų skolos, dėl kurių mokėjimo atidėjimo kreiptasi, svyruoja nuo 100 iki 1 000 ir daugiau eurų. Bendra juridinių asmenų skolos suma siekia beveik 84 000 eurų. Fizinių asmenų skolos – kur kas mažesnės: nuo vos kelių iki keliasdešimties eurų. Tad bendra fizinių asmenų susidariusi skola už suteiktas bendrovės paslaugas siekia tik kiek daugiau nei 3 000 eurų.
„Lyginant su šildymo sąskaitomis, mokėjimai mūsų bendrovei už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą nėra dideli – neretai siekia vos kelis eurus. Tad vartotojai pirmiausiai linkę susimokėti mažesnes sumas, kurias išgali, o atidėti didesnes. Dėl šios priežasties su dideliais įsiskolinimais mūsų bendrovė nesusidūrė“, – sako „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovas.
Pasak jo, prašydami atidėti mokėjimus į bendrovę dažniau kreipėsi vyresnio amžiaus asmenys, patenkantys į rizikos grupę. motyvuodami ne lėšų stoka, bet apribota fizine galimybe atlikti mokėjimus taip, kaip jie buvo įpratę – susimokant parduotuvių kasų terminaluose, pašto skyriuose ir pan.
Vis tik analizuojant juridinių klientų prašymus atidėti mokėjimus, buvo pastebėti bandymai pasinaudoti esama situacija – bendrovei žinomi skolininkai, kurių skolos tęsiasi jau ne vieną mėnesį ir siekia ne vieną šimtą ar net tūkstantį eurų, taip pat kreipėsi su prašymais mokėjimus atidėti ir skolos neišieškoti.
Atsižvelgusi į karantino metu suprastėjusią dalies gyventojų finansinę padėtį ir solidarizuodamasi su Vilniaus miesto savivaldybės raginimu padėti miestiečiams išgyventi šį nelengvą laikotarpį, bendrovė karantino laikotarpiu nevykdė skolų išieškojimo veiksmų, o karantinui pasibaigus – klientams sudarė galimybę susidariusias skolas išsimokėti iki š. m. rugpjūčio 31 dienos. Vadinamuoju tolerancijos laikotarpiu skolas už suteiktas paslaugas bendrovei jau grąžino 73 proc. visų per karantiną įsiskolinusių vandens vartotojų, likusieji tai dar gali padaryti beveik per du mėnesius.
