Angle down Atgal

Dėl karantino darbo kasdien netenka 2 tūkst. žmonių

Dėl koronaviruso paskelbto karantino Lietuvoje kas dieną darbo netenka apie 2 tūkst. žmonių, nors jų poreikis taip pat mažėja, skelbia neformalus ekspertų forumas Pandemijos ekonomikos grupė. Pasak jos, su krize kovojanti Lietuva galėtų pasitelkti daugiau ekonomikos skatinimo priemonių, jos turėtų būti pasiekiamos greičiau.

Anot buvusio „Oxford Business Group“ vyriausiojo analitiko Pauliaus Kunčino, darbo vietų netekimai artimiausiu metu gali augti mažiausiai du kartus.

„Kiek pavyko gauti informacijos iš „Sodros“, dabar yra tempas, kad apie 2 tūkst. darbo vietų prarandame per dieną. Manau, kad po savaitės jis gali kilti 2-3 kartus“, – konferencijoje sakė P. Kunčinas.

Ekspetai tvirtina, kad Lietuvos atsakas į koronaviruso krizę yra konservatyvus ir vėluojantis. Pasak privataus kapitalo fondų valdytojo „BaltCap“ vadovaujančio partnerio Simono Gustainio, Lietuva taiko tik kelias priemones, kurias būtų galima taikyti krizės metu.

„Nagrinėdami valstybių pažadus, matome, kad Lietuva yra kukliame režime, tiek apimtimis, tiek požiūriu. Mes matome, kad visi instrumentai yra iš ES paramos skirstymo eros, kai tos priemonės yra apie rizikos pasidalinimą, o ne likvidumo tiekimą“, – sakė S. Gustainis.

Tarp kitų galimų priemonių jis minėjo padidintas valstybės išlaidas privačiam sektoriui, dotacijas už negautas pajamas, reguliavimo palengvinimą krizės paveiktuose sektoriuose.

„Norime parodyti, kad yra gerokai daugiau galimybių stimuliuoti ekonomiką“, – pabrėžė S. Gustainis.

Viešojo administravimo ekspertas Klaudijus Maniokas sako, kad Lietuva dalį pamokų iš 2008-2009 metų krizės išmoko, o dalies – dar ne.

„Vienas dalykas, kad ta pradinė reakcija, pradedant planuoti veiksmus, buvo teisinga. Bet kol kas sustojome ties tais pačiais produktais ir tomis pačiomis procedūrom“, – sakė K. Maniokas.

„Ambicija turėtų būti visiškai kitokia – Vyriausybės siekis yra 10 proc. paspartinti struktūrinių fondų investavimo greitį. O reikėtų kitų procedūrų ir ambicijų, centralizuotesnio valdymo“, – pabrėžė jis.

P. Kunčinas taip pat akcentavo, kad ši krizė yra kitokia nei 2009-aisiais, todėl reikalauja kitokios reakcijos.

„Praeitą krizę užteko valstybei duoti pakanakami finansinių lėšų ir užtikrinti likvidumą ir privatus sektorius galėjo pats pakilti. Per šią krizę neužtenka užtikrinti likvidumą. Valstybė turi tapti ne tik skolintoju, bet ir pirkėju. Paleiskime visus projektus, kurie yra jau paruošti. Mes negalime siekti visiškos tobulybės“, – sakė ekspertas.

Tuo metu S. Gustainis pabrėžė, kad Vyriausybės instrumentai vis dar neveikia ir yra tik ruošiami, nors šalis karantine yra jau beveik mėnesį.

Lietuvos draudikų asociacijos prezidentas Andrius Romanovskis išskyrė keturis svarbius elementus siekiant išbristi iš krizės.

„Yra pagrindiniai elementai – šimtaprocentinis valstybės dalyvavimas išsaugant darbo vietas, antras – verslo likvidumo palaikymas, trečias – vartojimo didinimas, galimybė leisti pinigus, kurie yra suplanuoti, ketvirtas – mes turime žinoti, kokia yra mūsų ekonomikos sveikata“, – sakė A. Romanovskis.

Savo ruožtu P. Kunčinas sako, kad geriausiai pasiruošusi šalis krizei Europoje yra Vokietija.

„Geriausiai šiuo metu reaguoja Vokietija – prastovų kompensacijos mechanizmas buvo paleistas ir per 24 valandas vokiečių darbdaviai gali gauti kompensacijas“, – teigė P. Kunčinas.

„Tuo metu Ispanijos pavyzdys rodo, kad 300 tūkst. darbuotojų per savaitę buvo paleisti, nes buvo susidurta su biurokratinėmis problemomis“, – sakė jis.

Vyriausybė kovą patvirtino beprecedentį ekonomikos skatinimo paketą. Jame ekonomikos skatinimui buvo numatyta 1 mlrd. eurų, po pusę milijardo – sveikatos apsaugai, darbo vietų išsaugojimui ir įmonių likvidumo išsaugojimui. Praėjusią savaitę pranešta, kad parama verslo likvidumui didinama dukart – iki 1 mlrd. eurų.

Pandemijos ekonomikos grupė – neformalus ekspertų forumas, kuris apibendrina ir analizuoja informaciją apie pandemijos iššūkius ekonomikai, teikia informaciją ir pataria kaip veikti artėjant Lietuvos ekonomikos nuosmukiui dėl COVID-19.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite