Dėl finansavimo gynybai nesusikalba R. Karbauskis ir S. Skvernelis

Vilnius
R. Karbauskis, S. Skvernelis
Budintis Budėtojas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Premjeras Saulius Skvernelis sureagavo į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio antradienį išsakytus pasvarstymus, kad, didinant finansavimą gynybai, nukentės socialinės gerovės užtikrinimo tikslai.

Premjeras tikina, kad tokių R. Karbauskio žodžių nėra girdėjęs.

„Negirdėjau tokių pasakymų, kad neverta. Matyt, pasisakymai susiję su tuo, ar verta kitiems metams iškart skirti 2,5 procento. Tai tokių galimybių nėra. Valstybės gynybos taryba priėmė sprendimą, ir krašto apsaugos finansavimas nuosekliai didės. Kitais metais bus pasiektas 2,05 proc., 2030 metais sudarys 2,5 proc. Jeigu geopolitinė situacija reikalaus didinti šias išlaidas - jos bus padidintos“, - aiškino S. Skvernelis.

Tačiau R. Karbauskis antradienį „Žinių radijui“ aiškiai pabrėžė, kad nepritartų išlaidų gynybai didinti net 0,3 proc.

„Ir jeigu šiandien kas nors pasakytų, kad mes turime kelti krašto apsaugos finansavimą kitais metais, pavyzdžiui, 0,3 procento, aš sakyčiau, kad to daryti nereikėtų kitais metais. Jokiu būdu. Mes turime gerinti žmonių gyvenimą, turime mažinti norą žmonėms emigruoti, ieškoti kažkur kitur savo laimės. O tą galėsime padaryti 2024-2025 metais“, - antradienį kalbėjo R. Karbauskis.

S. Skvernelis aiškino, kad šiandien esamas finansavimo gynybai didinimo grafikas yra priimtas, ir jis gali būti koreguotinas, atsižvelgiant į geopolitines grėsmes valstybei.

Premjeras teigė, kad, įvertinus anksčiau gynybai neskirtas lėšas, galima kalbėti apie 4 milijardų eurų įsiskolinimą šalies saugumo finansavimui.

„Natūralu, kad tokios skylės mes negalime kompensuoti nei per vienus, nei per dvejus metus“, - aiškino S. Svernelis.

Kartu Premjeras pabrėžė, kad priimtas biudžetas yra subalansuotas ir gynybai skiriamos lėšos nereikš, kad jos atimamos iš kitų sričių.

Kaip antradienį pranešė naujienų agentūra ELTA, R. Karbauskis „Žinių radijui“ sakė, kad finansavimo krašto apsaugai didinimas neleis pakankamai lėšų skirti žmonių gerovei kelti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas sakė, kad opozicinių partijų spaudimas didinti išlaidas gynybai iki 2,5 proc. nuo BVP jau artimiausiu metu yra susijęs su tuo, kad pastarieji nenori, jog Lietuvos gyventojų gyvenimas pagerėtų „valstiečių“ valdymo laikotarpiu.

„Aš suprantu, kad opozicijai norėtųsi, jog dabar tas įsipareigojimas būtų vykdomas, nes tada jie žino, kad mes negalėsime investuoti į žmonių gerovę“, - „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo R. Karbauskis.

Kovo 20 d. Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT), apeliuodama į geopolitinę situaciją ir galimas socialines įtampas šalies viduje, pasiūlė 2019 m. gynybai skirti 2,05 proc. BVP.

Po VGT pasitarimo prakalbta, kad išlaidos gynybai turėtų būti laipsniškai didinamos ir 2030 metais pasiekti 2,5 proc. BVP.

Pasak Prezidentės, išliekant sudėtingai saugumo ir grėsmių padėčiai regione, reikalingas tęstinis Lietuvos ginkluotojų pajėgų modernizavimas, tinkamas kovinių vienetų aprūpinimas logistiniais ir kitais būtinais pajėgumais bei investicijos į priimančiosios šalies infrastruktūrą.

Lietuva 2018 m. pirmą kartą krašto apsaugai skiria 2 proc. BVP - 873 mln. eurų.

ELTA