Dėl A. Ramanauską-Vanagą valstybės vadovu skelbiančios deklaracijos Seimas sutarė spręsti vėliau

Vilnius
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris Dovilė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Nė vienas parlamentaras nepareiškė prieštaraujantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos pirmininko Ramūno Karbauskio teiktai deklaracijai, kuria siūloma partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą paskelbti valstybės vadovu.

Tiesa, užuot balsavę, ar deklaraciją priimti, Seimo nariai ketvirtadienį sutarė sudaryti redakcinę komisiją, kuri deklaraciją koreguos. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žadėjo, kad komisija bus sudaryta iki ketvirtadienio vakaro.

„Siūlau, kad ši deklaracija paskatintų istorikų, teisininkų ir politikų dialogą, ir galėtume priimti sprendimą dėl Adolfo Ramanausko-Vanago pripažinimo valstybės prezidentu“, - Seimo salėje sakė R. Karbauskis.

Liberalų frakcijos vadovui Eugenijui Gentvilui paklausus pranešėjo, ar nevertėtų į tokią deklaraciją įtraukti nuostatą, kad valstybės vadovu pripažinti reikėtų ir Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininką, R. Karbauskis atsakė, kad to neleidžia Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimai.

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovei Rasa Juknevičienė domėjosi, kodėl deklaracijoje vengiama minėti žodį „prezidentas“. Tuo tarpu R. Karbauskis tikino, kad laiko pakeisti formuluotę dar bus ateityje, kai bus priimamas sprendimas.

LŽVS atstovas taip pat patikino R. Juknevičienę, kad jei TS-LKD inicijuotų dar vieną kreipimąsi į KT dėl to, ar galima Vytautą Landsbergį pripažinti valstybės vadovu 1990-1992 m., R. Karbauskis jį pasirašytų.

Diskusijoje dalyvavę parlamentarai neprieštaravo partizanų vado paskelbimui valstybės vadovu, tačiau dalis opozicinių konservatorių ir liberalų siūlė išspręsti, jų vertinimu, istorinę neteisybę, kai vienintelis Lietuvos laikotarpis - 1990-1992 m. - lieka be oficialaus valstybės vadovo.

ELTA primena, kad diskutuoti apie poreikį A. Ramanauską-Vanagą pripažinti faktiniu kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu R. Karbauskis pakvietė antradienį.

„Atitinkamai turime įvertinti ir A. Ramanausko-Vanago statusą, kai Jonas Žemaitis-Vytautas žuvo, nes po J. Žemaičio-Vytauto mirties jo pavaduotojas A. Ramanauskas-Vanagas liko aukščiausiu Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio pareigūnu. Kito vadovo mūsų valstybė, tuo metu okupuota Sovietų Sąjungos, neturėjo“, - sakė R. Karbauskis.

LŽVS seniūno idėjai ketvirtadienį palaikymą išreiškė ir Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis, teigdamas, kad toks „valstiečių“ lyderio pasiūlymas įdomus, tačiau mintis - teisinga.

ELTA