Daugiausia jungtinių klasių – Juodaičių mokykloje

Tauragė
Brigita Šliužaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Ypatinga padėtis Juodaičių pagrindinėje mokykloje, kurioje daugiausiai jungtinių klasių bei kurioje vienintelėje yra mažiausia klasė visame rajone.

Iš 14-os rajono bendrojo ugdymo mokyklų net šešiose rajono mokyklose yra jungtinių klasių. Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla-daugiafunkcis centras – jungtinė 1–2 klasė; Klausučių Stasio Santvaro pagrindinė mokykla – jungtinė 7–8; Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinė mokykla – jungtinė 5–6 klasė; Juodaičių pagrindinė mokykla – jungtinės 1–4, 2–3, 5–8, 6–7 klasės; Naujamiesčio progimnazijos Girdžių skyriuje – jungtinė 2–3–4 klasė; Eržvilko gimnazijos Vadžgirio skyriuje – jungtinės 1–4 ir 2–3 klasės. Tokius duomenis „Mūsų laikui“ pateikė rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Genovaitė Grigucevičienė.

Klasėje turi būti ne mažiau nei 8 mokiniai, kad ji gautų visą klasės krepšelį. Jei klasėje yra mažiau mokinių, tada jungiamos klasės ir formuojamas komplektas, kad mokinių skaičius būtų 8 ir daugiau. Tokiu atveju jungtinė klasė taip pat gauna visą ministerijos finansavimą. Paprastai jungtinės klasės formuojamos tam, kad nebūtų našta rajono biudžetui, nes jei klasėje nesusidaro minimalaus mokinių skaičiaus, tokiu atveju tokia klasė turėtų būti išlaikoma rajono biudžeto lėšomis.

Vis dėlto ir rajone yra išimčių. Mažiausia klasė Jurbarko rajone yra Juodaičių pagrindinėje mokykloje, kurioje devintokų tėra šeši.

Jurbarko rajone veikia 14 bendrojo ugdymo mokyklų – priskaičiuojama Jurbarko miesto „Ąžuoliukas“ mokykla ir Jurbarkų darželis-mokykla.

Priminsime, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atrinko 120 šalies mokyklų, į kurias nukreipia europines lėšas. Tarp tų atrinktų – ir penkios Jurbarko rajono mokyklos (Skirsnemunės, Šimkaičių ir Viešvilės pagrindinės bei Eržvilko ir Veliuonos gimnazijos), kuriose nėra jungtinių klasių. Šioms penkioms mokyklos per dvejus metus bus skirta 120 tūkst. Eur.

Ekspertai aiškiai sako, kad viena didžiausių problemų, su kuria susiduriama švietime, yra neefektyvus lėšų panaudojimas. 2017-aisiais Valstybės kontrolės atlikta analizė parodė, kad vienas mokinys mažoje kaimo mokykloje gali kainuoti iki šešių kartų daugiau nei rajono centro ar didesnėje mokykloje besimokantis moksleivis, o jo rezultatai dažniausiai yra gerokai žemesni.