Atvykę į stovėjimo aikštelę ilgai neužtruko, - pasidalinę pirštines ir šiukšlių maišus, susipažinę su saugaus elgesio taisyklėmis bei apsipurškę apsauginiais mišiniais nuo erkių, pasklido parke.
Rezultatai pasirodė greitai: nurodytoje vietoje išsirikiavo pilni šiukšlių maišai, atsirado didelių gabaritų atliekos.

Šauliai ir savanoriai šiame plote „Darom“ akcijose dalyvauja ne pirmi metai ir, kaip pasakoja akcijos senbuviai, šiemet Smėlynės parkas kur kas švaresnis nei ankstesniais metais, tačiau stebina tai, kad teko rinkti ne „bambalius“ ar kitas „kišenines“ šiukšlytes.

Vyrai iš pušyno rideno lengvųjų automobilių padangas, rinko stambių gabaritų metalo laužą ir automobilines sėdynes, į maišus kimšo krūvomis išmestus drabužius, o radinių radinio titulą, be abejonių užėmė didžiulė žmogaus ūgio „Belarus“ traktoriaus tipo padanga.

Šias „gėrybes“ atvežė ne aplinkinių rajonų ūkininkai ir automobilių savininkai, drabužius išmetė ne sostinės dizainerių salonai. Tikriausia tai aplinkinių garažų ir dirbtuvėlių atliekos, aplinkinių gyventojų drapanėlės.

Kas metai rengiamos „Darom“ akcijos, kas metai džiaugiamasi išvalytais vandens telkiniais ir miškais, didžiuojamasi tais, kurie nepabijojo susitepti rankų, rinkdami nevalų išmestus teršalus.

Kaip atrodytų Utena ir miesto apylinkės, jei tokių savanorių nebūtų? Sunku įsivaizduoti.

Gal darom paprasčiau: neterškim. Juk taip nesunku su nereikalingais daiktais atsisveikinti civilizuotai būdais.