Angle down Atgal

Darbo partijos taryba nesutinka į opozicijos koaliciją priimti Regionų frakcijos

Darbo partijos (DP) taryba nepritarė, kad jos frakcija Seime dirbtų bendroje koalicijoje su Regionų frakcija, tai užkirto kelią šiuo metu opozicijai parlamente turėti savo lyderį.

„Darbo partijos taryba priėmė sprendimą, kad partija nerekomenduoja eiti su Regionų frakcija į bendrą koaliciją dėl opozicijos darbo“, – antradienį Seime žurnalistams pranešė Seimo „darbietis“ Vytautas Gapšys.

„Esant tokiai situacijai, manau, kad sudaryti koaliciją, kuri galėtų turėti opozicijos lyderį, tampa praktiškai neįmanoma, žinant visus kitus dar santykius tarp „valstiečių“ ir naujai susikūrusios frakcijos. Manau, kad matematiškai tai tampa labai sudėtinga“, – teigė jis.

V. Gapšio teigimu, dauguma partijos skyrių atstovų buvo prieš bendrą darbą su Regionų frakcija. 

Šiai frakcijai priklauso buvęs „darbietis“ Jonas Pinskus. Jis vadovauja Regionų partijai, kurios nariai yra ir dalis buvusių Darbo partijos narių.

„(...) turbūt yra nuoskaudų iš ankstesnių laikų, turbūt gerai žinote mūsų istoriją ir santykių persipynimą. Ir toks sprendimas labai didele balsų persvara buvo priimtas“, – sakė V. Gapšys.

Jo teigimu, kitoms opozicijos frakcijoms sudaryti koaliciją ir išsirinkti lyderį, taip pat sudėtinga.

„Yra santykiai tarp „valstiečių“ ir S. Skvernelio frakcijos, yra santykiai su socialdemokratais, kur socialdemokratai yra priėmę sprendimą (nedalyvauti opozicijos koalicijoje – BNS)“, – sakė „darbietis“.

„Kadangi visi turi tam tikrų raudonųjų linijų, tos linijos susikerta į tokią geometrinę figūrą, kur niekas nebegali išsinarplioti ir ką nors pasiekti. Manau, kol opozicijos frakcijos braižysis savo ateitį būtent tokiais apsiribojimais – kad negalime su vienais ar kitais dirbti, opozicijos lyderio ir nebus. Bet tai nėra jokia tragedija. Visi turi lyderius savo frakcijos viduje, galės komunikuoti ir bendrauti, ir toliau judėti į priekį“, – teigė V. Gapšys.

Didžiausios opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė apgailestavo dėl „darbiečių“ sprendimo. 

„Darbo partijos frakcija mus veda lyg ir į tokią situaciją, kai visi suprantame, kad be Regionų frakcijos dabartinė mūsų koalicija – „valstiečių“ ir „darbiečių“ – jeigu jie neketina bendradarbiauti, mums trūksta narių“, – BNS sakė „valstietė“.

Anot jos, socialdemokratams nekeičiant nuomonės ir toliau atsisakant pasirašyti opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą, vienintelė galimybė turėti opozicijos lyderį yra į koaliciją pakviesti nuo „valstiečių“ atskilusią Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“.

„Mes svarstome galimybes, tik su tam tikromis sąlygomis“, – sakė A. Norkienė.

Pagal Seimo statutą, opozicijos lyderiu gali būti asmuo, jeigu jį išrenka opozicinė frakcija arba jų koalicija, turinti daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių parlamentarų.

Šių metų kovą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Darbo partijos frakcijos pasirašė opozicinių frakcijų koalicijos susitarimą. Opozicijos lyderiu tuomet išrinktas buvęs premjeras Saulius Skvernelis, sutarta, kad šios pareigos bus rotuojamos.

Prisidėti prie šio susitarimo norėjo ir šių metų gegužę susikūrusi bei opozicine pasiskelbusi Regionų frakcija Seime.

Tačiau rugsėjį S. Skverneliui su dar devyniais parlamentarais pasitraukus iš „valstiečių“ frakcijos ir įkūrus naują, LVŽS bei DP nebeturi daugumos balsų tarp Seimo mažumos. 

Opozicinėmis yra pasiskelbusios „valstiečių“ frakcija Seime (22 nariai), socialdemokratų (13), S. Skvernelio vadovaujama Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ (13), Darbo partijos (10), Regionų frakcija (9).

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite