Angle down Atgal

Darbo kodekse siūlomos naujos atostogos

Darbo kodekse siūloma nustatyti teisę į 5 darbo dienų per metus mokymosi atostogas ir tiems darbuotojams, kurie nori mokytis savišvietos būdu. Savarankiškai besimokantiems darbuotojams už mokymosi atostogas būtų neapmokama, nebent kolektyvinėse sutartyse būtų susitarta kitaip.

Siekiant paskatinti daugiau žmonių kelti savo kvalifikaciją ir tobulinti žinias tai numatančias Darbo kodekso pataisas penktadienį įregistravo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Lukas Savickas, Linas Kukuraitis ir Tomas Tomilinas.

Darbo kodekse jie taip pat siūlo numatyti, kad kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl didesnės nei šiuo metu Darbo kodekse nustatytos mokymosi atostogų trukmės, t. y. kai mokamasi tiek pagal formaliojo švietimo programas, tiek pagal neformaliojo ugdymo programas, tiek ir savišvietos būdu.

Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai užtikrins galimybę mokytis visą gyvenimą, prisidės prie socialinio dialogo bei partnerystės tarp darbuotojų ir darbdavių skatinimo.

Galiojančiame Darbo kodekse mokymosi atostogos gali būti suteikiamos tik už mokymąsi pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas.

Darbo kodekso pataisų autoriai sako, kad siūlomi pakeitimai būtų svarbus žingsnis „Mokymosi visą gyvenimą galimybės kiekvienam Lietuvos gyventojui“ koncepcijos įgyvendinimo link. Šiuo metu atostogos už mokymąsi savišvietos būdu nėra suteikiamos, todėl darbuotojai, norintys mokytis savarankiškai, turi kreiptis į darbdavį dėl nemokamų atostogų suteikimo, o garantijos, kad darbdavys šiam tikslui suteiks laisvų dienų – nėra.

„Savišvieta, kaip ir formalusis bei neformalusis švietimas, yra svarbi Lietuvos švietimo sistemos dalis, tačiau kol kas jai skiriama itin mažai dėmesio, ir viskas paliekama tik žmogaus turimam laisvo laiko paskirstymui. Turime keisti visuomenės požiūrį ir formuoti mokymuisi palankią kultūrą. Mano siūlomi pakeitimai būtų svarbus žingsnis ir didelė paskata aktyviau ieškoti galimybių ir būdų, kaip pagilinti turimas žinias, įgyti naujų profesinių įgūdžių ar žengti pirmą žingsnį siekiant persikvalifikuoti“, – sako Darbo kodekso pataisų autorius Lukas Savickas.

Parlamentaras įsitikinęs, kad mokymasis visą gyvenimą turi didelės įtakos įsidarbinimo galimybių, konkurencingumo darbo rinkoje išlaikymui ir profesinio mobilumo gerinimui, padeda lanksčiai reaguoti į darbo rinkos pokyčius, demografinius procesus bei leidžia mažinti socialinę atskirtį.

„Suteikę papildomas mokslo atostogas besimokantiems savarankiškai skatinsime pasitikėjimą tarp darbdavio ir darbuotojo bei motyvuosime asmenis tobulėti ir mokytis visą gyvenimą. Verslams tai atneštų nuoseklios pridėtinės vertės – aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai duotų didesnę ekonominę naudą ilgalaikėje perspektyvoje“, – motyvus dėl papildomų mokslo atostogų besimokantiems savarankiškai dėsto L. Savickas.

Siūloma, kad Darbo kodekso pataisos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.

Švietimo įstatymas apie savišvietą

Švietimo įstatyme numatoma, kad savišvieta yra savarankiškas mokymasis, kuris remiasi asmens iš įvairių šaltinių gaunamomis žiniomis ir jo praktine patirtimi. Savišvieta, kaip ir formalus švietimas, neformalus švietimas bei švietimo pagalba, yra lygiavertė Lietuvos švietimo sistemos dalis.

Savišvietos paskirtis yra suteikti galimybes asmeniui nuolat savarankiškai mokytis remiantis supančia informacijos erdve (bibliotekomis, visuomenės informavimo priemonėmis, internetu, muziejais ir kita) ir iš kitų perimama gyvenimo patirtimi. Savišvietos būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip baigta formaliojo švietimo programos (išskyrus studijų programas) dalis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka arba kaip studijų programos dalis – aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.

Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje kaip vienas iš prioritetinių projektų nurodytas „Mokymosi visą gyvenimą galimybė kiekvienam Lietuvos gyventojui“ projektas.

Mokymosi atostogos galiojančiame Darbo kodekse

Šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse numatyta, kad darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, pagal šias programas vykdančių švietimo tiekėjų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos:  eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti – po tris kalendorines dienas kiekvienam egzaminui; įskaitoms pasirengti ir laikyti – po dvi kalendorines dienas kiekvienai įskaitai; laboratoriniams darbams atlikti ir konsultuotis – tiek dienų, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose. Taip pat tokios mokymosi atostogos suteikiamos diplominiam (bakalauro, magistro) darbui ar daktaro disertacijai ar meno projektui baigti ir ginti – trisdešimt kalendorinių dienų; valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti – po šešias kalendorines dienas kiekvienam egzaminui.

Darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, suteikiamos iki penkių darbo dienų per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose.

Taip pat Darbo kodekse numatomi atvejai, kada už šias atostogas gali būti mokama ne mažiau kaip pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio –  kai darbuotojo darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau negu penkerius metus,  jeigu dalyvavimas neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoje yra susijęs su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu,  atostogos trunka iki dešimt darbo dienų per vienus darbo metus.

Mokymosi atostogos už mokymąsi savišvietos būdu nėra suteikiamos.

Asmenys, norintys mokytis savišvietos būdu, gali kreiptis į darbdavį dėl nemokamų atostogų suteikimo. Tokios atostogos gali būti suteikiamos tik darbdavio sutikimu, išskyrus atvejus, kai darbuotojo prašymas yra pagrįstas Darbo kodekse  nurodytomis priežastimis (auginantys vaiką iki 14 m., neįgalus darbuotojas, darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį ir kt.). Taigi šiuo metu nėra garantijos, kad asmeniui bus suteikiamos laisvos dienos savarankiškai tobulėti.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite