Angle down Atgal

„Darbiečiams“ prieš rinkimus išmokėti 1,8 mln. eurų sukėlė daug klausimų: stebisi tiek valdantieji, tiek opozicija ir VRK

 Ilgai teismo slenksčius mynusi Darbo partija ateinančius Seimo rinkimus pasitinka su solidžiai pasunkėjusia banko sąskaita. Viktoro Uspaskicho vadovaujamai politinei jėgai, teismo sprendimu, grįžo 2007 ir 2008 m. paskirtos, bet vykstant tyrimui dėl „juodosios buhalterijos“ taip ir neišmokėtos 1,8 mln. eurų dotacijos. Ir nors „darbiečių“ lyderis džiaugiasi, politiniai konkurentai neslepia – sprendimas dėl dotacijos grąžinimo yra keliantis daug klausimų.

ELTA primena, kad Darbo partija dėl neišmokėtų dotacijų grąžinimo į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) kreipėsi 2018 m. Tačiau ši konstatavo, kad Darbo partija, 2004–2006 m. pateikusi tikrovės neatitinkančius finansinius duomenis, padarė šiurkščius įstatymo pažeidimus ir atgaline data pakeitė VRK anksčiau padarytus sprendimus dėl paskirtų dotacijų.

Tačiau  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2019 m. balandį šį VRK sprendimą panaikino, argumentuodamas, kad negalima keisti sprendimų atbuline tvarka, ir įpareigojo neišmokėtas dotacijas grąžinti. Vyriausybė sprendimą dėl lėšų skyrimo Darbo partijai priėmė beveik po metų – 2020 m. liepos 1-ąją.

Būtent tai, kad 1 840 054 eurus siekiančią sumą nuspręsta grąžinti likus vos keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų sukėlė nemažai klausimų politikams, kurių atstovaujamos jėgos artimiausios valstybės dotacijos galės tikėtis tik įsibėgėjus rudeniui – tai yra jau po rinkimų.

Politikai ne tik keistu ir paradoksaliu sprendimu vadina dėl korupcijos teistai, juridinį statusą keitusiai partijai grąžinti neišmokėtas dotacijas, tačiau ir kelia klausimą – kodėl pasirinktas būtent toks laikas, kuomet bet koks išskirtinių galimybių suteikimas vienai partijai yra palydimas visuomenės įtarumo.

Vieni teigia, kad neatmestinos sąmokslo teorijos, jog valdantieji, įgyvendindami prieš metus priimtą teismo sprendimą grąžinti neišmokėtas dotacijas, tikslingai pasirinko priešrinkiminį laiką. Kiti teigia tuo beveik neabejojantys – esą tai yra dovana į politinę areną grįžtantiems ir valdančiosios daugumos lipdyme svarbų vaidmenį užimti galintiems „darbiečiams“.

Klausimų dėl prieš pat rinkimus papilnėjusios „darbiečių“ sąskaitos turi ir valdantieji. „Valstietės“ Agnės Širinskienės teigimu, keista, kad Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė „atsiskaityti“ su „darbiečiais“ pasirinko būtent tokį laiką.

VRK pirmininkė: mes tik įgyvendinome Vyriausybės sprendimą

Tai, kad sprendimas grąžinti „darbiečiams“ prieš dešimtmetį neišmokėtas dotacijas Seimo rinkimų kontekste kelia įtampą, pripažįsta ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Jos teigimu, kol kas sunku vertinti, ar pervestos sumos „darbiečiams“ turės įtakos Seimo rinkimų rezultatams, ar ne. Galbūt, svarsto ji, techniškai žiūrint, didelio skirtumo, ar pinigai pasieks partiją anksčiau ar vėliau, apskritai nėra. Jos teigimu, partija, po priimto teismo sprendimo žinodama, kad priteistus pinigus atgaus, atitinkamas sumas be didesnių problemų gali skolintis.

Tačiau, nepaisant to, VRK pirmininkė sutinka – kontekstas, kuriame sprendimas buvo priimtas, neatrodo gražiai.

„Žinoma, atrodo, kad ši situacija yra kelianti daugybę klausimų, pirmiausia, kodėl dabar šis klausimas yra nagrinėjamas. Bet VRK atliko techninį veiksmą ir atliko tada, kada šis klausimas pas mus atėjo“, – kalbėjo ji, pabrėždama, kad pasirinktas laikas yra Vyriausybės, o ne VRK atsakomybė.

Komisija, tvirtina L. Matjošaitytė, tik vykdo Vyriausybės liepos pirmąją priimtą nutarimą. Būtent šią dieną Ministrų Kabinetas pritarė Finansų ministerijos siūlymui iš Vyriausybės rezervo skirti tokią sumą Darbo partijai įgyvendinant teismų sprendimus.

„Ne Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą ir ne VRK surado 1,8 milijono eurų, ne VRK skolino tas lėšas. Tai buvo Lietuvos Vyriausybėje priimtas atitinkamas sprendimas“, – akcentuoja ji.

Tuo tarpu Finansų ministerijos atstovai tvirtina, kad siūlymą Ministrų abinetui teikė gegužės 4 d. gavusi VRK prašymą dėl 1,84 mln. eurų lėšų skyrimo Darbo partijos dotacijoms. Tačiau L. Matjošaitytės teigimu, tai buvęs tik formalus komisijos veiksmas, o pats VRK narių aptartas ir suderintas raštas labiau priminęs užsitęsusios ir teismuose atsidūrusios „darbiečių“ dotacijos istorijos apžvalgą ir išreikštą poziciją, kad vilkinti proceso daugiau nebegalima.

„Procesas vyksta seniai, komisija turėjo daug bylų su Darbo partija, (...) Komisija iš savo pusės padarė visus veiksmus, kas buvo jos galioje, ir mūsų sprendimai – ir retrospektyviai, ir į ateitį – rodo, kad viskas buvo išbandyta, kas buvo įmanoma. Situacija liko tokia, kokia yra“, – teigė L. Matjošaitytė.

„Dabar VRK neturi absoliučiai jokio teisinio pagrindo vilkinti šį procesą ir ieškoti kitokių sprendimų, laukti dar vienos bylos teisme“, – teigė L. Matjošaitytė, galvoje turėdama tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra panaikinęs VRK sprendimą, kuriuo komisija dėl „juodosios buhalterijos“ teisiamai Darbo partijai sustabdė 2007 ir 2008 metais skirtų dotacijų išmokėjimą. LVAT savo sprendimą grindė tuo, kad VRK negali keisti savo ankstesnių sprendimų, kuriais jau patvirtintos dotacijos partijoms. Dėl šių neišmokėtų dotacijų „darbiečiai“ teismuose ginčijosi nuo 2018 m.

Todėl, pabrėžė L. Matjošaitytė, sakyti, kad šioje situacijoje esama VRK motyvacijos „darbiečiams“ skirti lėšas prieš pat rinkimus, iš principo negalima.

VRK narė: dotacijų grąžinti niekas prieš rinkimus nevertė, reikėjo įvertinti rinkimų kontekstą

Tačiau VRK narė Aistė Žilinskienė teigia, kad, nepaisant to, jog VRK šioje istorijoje ir neturėjo pasirinkimo, nevykdyti nutarimo „darbiečiams“ grąžinti dotacijas, neatsižvelgti į artėjančių rinkimų kontekstą taip pat nederėjo.

„VRK turi (sprendimus – ELTA) įgyvendinti atsižvelgdama į visus įstatymuose numatytus principus ir vienas iš tokių principų yra dotacijų skirstymo lygiateisiškumas. Tu turi matyti aplinką, kur tu gyveni. Partijos yra finansuojamos pagal dabartinius įstatymus iš biudžeto. Jos gauna mūsų mokesčių mokėtojų pinigus, prieš pat rinkimus... Mes turime galvoti ir apie aplinkybes – kokiu momentu yra grąžinama dotacija. Teismo sprendimas buvo 2019 m. spalį. Dabar iki rinkimų liko keli mėnesiai, partijos konkuruoja, skaičiuoja kiekvieną eurą ir staiga... Žinoma, kad visuomenei kelia klausimų toks dalykas, kada nutariama Darbo partijai skirti tokio dydžio dotaciją. Be abejo, kad tai iškreipia konkurenciją būsimuose rinkimuose ir kelia klausimų, ar jie neturės geresnes sąlygas nei kitos partijos... Reikia ieškoti visų aplinkybių balanso“, – Eltai komentavo A. Žilinskienė, pabrėždama, kad skubos, priimant sprendimus dėl Darbo partijos dotacijų grąžinimo, nebuvo.

„Jeigu būtų reikalaujama kuo greičiau, tai teisimo sprendimas buvo priimtas praėjusių metų spalio mėnesį. Jei teismas reikalautų kuo greičiau, tai turbūt nebūtų laukta beveik metus“, – apibendrino A. Žilinskienė.

Politikai sprendimą dėl dotacijų grąžinimo vertina skeptiškai, įžvelgia politinius interesus

Tai, kad dėl dotacijų grąžinimo buvo galima pasielgti ir kitaip, pritaria tiek opozicinių, tiek valdančiųjų partijų atstovai. Vieni įžvelgią politinius interesus, kiti pabrėžia jau dabar sulaukiantys piliečių klausimų, kodėl būtent „darbiečiams“ sukurtos išskirtinis finansinės sąlygos.  

Tai, kad sprendimas grąžinti lėšas likus keliams mėnesiams iki Seimo rinkimų nėra tinkamas, sutinka ir pats Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Jo teigimu, kone metus užtrukęs Darbo partijai neišmokėtų dotacijų grąžinimo klausimas turėjo būti išspręstas kur kas anksčiau.

Dotacijų grąžinimas „dabiečiams“ – tai teisinis paradoksas

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas teisiniu paradoksu vadina dėl „juodosios buhalterijos“ teistai ir juridinį statusą keitusiai Darbo partijai grąžinti neišmokėtas valstybės dotacijas.

„Labai juokinga, kai partija, bėgdama nuo teisinės atsakomybės ir tapdama kitu juridiniu asmeniu, yra apdovanojama pinigais, kurie buvo skirti ne šitam juridiniam dariniui, o visai kitam. Tai yra teisinis paradoksas. Bet, panašu, kad tokios spragos yra mūsų teisinėje sistemoje. Tos Darbo partijos, kuriai galbūt ir priklausė ta dotacija, jau nėra, jie ją perregistravo vengdami teisinio persekiojimo“, – piktinosi LSDP lyderis.

Nors socialdemokratas teigė nenorįs spekuliuoti ar kurti sąmokslo teorijų, tačiau kartu ir neslėpė, kad sprendimas „darbiečiams“ dotacijas grąžinti Seimo rinkimų išvakarėse kuria tam tikrą politinių interesų regimybę.

Kartu jis prisiminė ir 2018 m. VRK sprendimą dėl jo vedamai LSDP numatytų dotacijų. Tuomet komisijos verdiktas pripažinti LSDP padarius šiurkščius finansavimo įstatymo pažeidimus 2016 metų Seimo rinkimų kampanijos metu LSDP kainavo apie 400 tūkst. eurų.

„Nežinau, ar tai buvo sąmoningas siekis susilpninti, bet kai tas precedentas yra vienoks, o paskui pasielgiama kitaip... bet palikime tai sąžinei“, – aiškino G. Paluckas.

Vyriausybės sprendimu stebėjosi „valstietė“ A. Širinskienė: su mumis nesikonsultavo

Savo ruožtu „valstietė“ A. Širinskienė teigė, kad Darbo partijai pervestų kone dviejų milijonų eurų istorija kelia nemažai klausimų, tačiau ji neturėtų būti vertinama iškreipiamos politinės konkurencijos perspektyvoje. Pasak jos, bent jau jos partijai, esą galinčiai didžiuotis nuveiktais darbais, tai nėra aktualu. Visgi viena iš valdančiųjų lyderių neslėpė, kad Vyriausybė turėtų pasiaiškinti, kodėl „darbiečių“ sąskaitą pinigai pasiekė būtent tokiu politiškai jautriu laikotarpiu.

„Aš kaip suprantu, teismo sprendimas, kuriuo bandoma remtis grąžinant Darbo partijai pinigus, buvo priimtas praėjusių metų viduryje. Tad mane stebina, kodėl sprendimai (grąžinti pinigus – ELTA) nebuvo priimti iš karto, bet buvo laukiama rinkiminio laikotarpio, kuris yra jautrus Lietuvos žmonėms ir visoms partijoms. Paprastai teismo sprendimai yra įgyvendinami nedelsiant. Tad čia klausimas Vyriausybei, nes su mumis, kaip Seimo frakcija, nebuvo jokių konsultacijų ar derinimosi“, – teigė politikė.

Anot jos, tai, kad Darbo partijai pinigai skirti prieš rinkimus, žmonėms, ypač regionuose, pasirodė įtartina.

„Situacija tikrai atrodo dviprasmiška, regionuose tikrai susilaukiame klausimų, kodėl grąžinimas buvo įvykdytas būtent prieš rinkimus“, – kalbėjo A. Širinskienė.

„Kyla klausimų, kodėl sprendimas buvo priiminėjamas prieš rinkimus, o ne anksčiau. Vien dėl regimybės – kaip žmonės į tokį sprendimą reaguoja“, – tvirtino politikė, pridurdama, kad ir Darbo partijos veikimo metodai rinkimų kampanijos metu taip pat kelia klausimų.

„Aš matau daugiau problemų ir kituose Darbo partijos veiksmuose – jų lyderio rengiamame „ledų lietuje“, kur tikrai galima surasti tam tikrų rinkėjų papirkimo požymių“, – pridūrė ji.

V. Čmilytė-Nielsen: į kitų partijų pinigus nesižvalgome, tačiau lygių sąlygų norėtųsi

Mažiausiai Darbo partijas pasiekę pinigai jaudina Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Ji Eltai tvirtino, kad į kitų partijų reikalus bei pinigines nesižvalganti. Pasak jos, jei Darbo partijos atžvilgiu buvo padaryti neteisingi sprendimai – juos reikia taisyti. 

„Mes iš savo pusės stengiamės nesidairyti į šoną... Žinoma, didelės pinigų sumos prieš rinkimus yra paspirtis. Rinkimuose reikalingos lėšos, bet pirmiausiai tu žiūri į savo galimybes ir nesižvalgai į konkurentus“, – Eltai teigė ji ir, taip pat prisiminusi liberalams apkarpytas valstybės dotacijas, akcentavo norą, kad lygios galimybės galiotų visoms partijoms.

„Tiesiog norėtųsi vieno dalyko – kad pas mus nebūtų dvigubų standartų. Savo laiku ir Liberalų sąjūdžiui buvo atimta ženkli dotacijos dalis. Tiesiog norėtųsi, kad kiekviena politinė partija galėtų tikėtis vienodų standartų“, – aiškino liberalė.

Konservatorius J. Razma įžvelgė politinius interesus: valdantieji nori prisivilioti „darbiečius“

Tuo tarpu konservatorius Jurgis Razma, vertindamas „darbiečius“ pasiekusių pinigų klausimą, labiausiai buvo linkęs kalbėti apie tikslingus motyvus, būtent dabar – prieš rinkimus – išmokėti pinigus. Ir tai darydamas konservatorius nebuvo itin linkęs naudoti sąvokos „sąmokslo teorija“. Pasak jo, politiniai „valstiečių“ interesai Darbo partijai grąžintų pinigų istorijoje yra kone akivaizdūs.

„Aš esu šiek tiek nustebęs, kad Vyriausybė taip greitai rado visą pinigų sumą ir Darbo partijai yra išmokėti beveik 2 mln. eurų. Ypač kai finansų ministras kalba apie problemas, susijusias su kitų metų biudžeto rengimu, apie tai, kad gali būti priartėta prie Mastrichto kriterijų viršijimo... Ir šiame kontekste pinigai yra surandami labai greitai. Susidaro įspūdis, kad dabartiniai valdantieji labai nori, kad Darbo partija tuos pinigus turėtų ir panaudotų rinkimuose. Tai gali būti siekis „darbiečius“ privilioti į koaliciją ir dar padėti, kad jie mandatų kuo daugiau gautų. Tad kyla klausimas, kaip Vyriausybė taip lengvai rado tuos pinigus. Ar nėra taip, kad politinis interesas yra pagrindinis variklis“, – samprotavo politikas.

J. Razma teigė įžvelgiantis ir logiką, kodėl būtent prieš Seimo, o ne prieš savivaldos rinkimus nuspręsta neišmokėtas valstybes dotacijas grąžinti „darbiečiams“.

„Aš manau, kad pagal mūsų politinę sistemą nepalyginamai svarbesni yra Seimo rinkimai. Ir kai tie pinigai sukoncentruojami būtent į Seimo rinkimus – tai ir gali būti „valstiečių-žaliųjų“ paslėptas politinis interesas. Jiems visai nerūpėjo, kad Darbo partija gerai pasirodytų Europos Parlamento ar savivaldybių rinkimuose. Jie „darbiečius“ projektuoja kaip koalicijos dalyvį – todėl ir interesas jų yra labai aiškus“, – apibendrino TS-LKD frakcijos Seime seniūno pavaduotojas.

V. Uspaskichas piktinasi: yra abejotinos teisinės valstybės apraiškos

Pats Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas neslepia džiaugsmo jau gavęs teismo priteistus pinigus. Kone 2 milijonai eurų, tvirtina politikas, bus ne tik panaudoti rinkimams, tačiau kartu bus padengtos ir skolos, dalis pinigų teks partijos struktūrų išlaikymui.

Tačiau partijos vairą į savo rankas vėl perėmęs V. Uspaskichas gautos solidžios sumos nelaiko esminiu faktoriumi prieš Seimo rinkimus.

„Jei nebūtų šių pinigų, mes jų vis tiek surastume ir finansuotume rinkiminę kampaniją“, – teigia politikas.

Reaguodamas politinių konkurentų kalbas apie tai, kad Darbo partijai sukurtos išskirtinės galimybės artėjančiuose parlamento rinkimuose, V. Uspaskichas akcentuoja žalą, kurią dėl valstybės institucijų sprendimų įteisinant teismo nutarimus jau patyrė jo vedama partija.

„Išskirtinai vėlai mums pervedė pinigus, juos turėjo pervesti dar prieš savivaldos ir Europos Parlamento rinkimus“, – teigė kaltinimų korupcija susilaukusios partijos pirmininkas, kartu keldamas klausimą, ar Lietuva vis dar yra teisinė valstybė.  

„Yra abejotinos teisinės valstybės apraiškos. Teisinė valstybė turi iš karto, po teismo sprendimo įvykdyti teismo nurodytus dalykus. Bet valstybės institucijos to nepadaro. Jei to nedaro, tada valstybe negali vadintis teisine – demokratine valstybe“, – kalbėjo V. Uspaskichas.  

Artėjant rinkimams atsigaunantys „darbiečiai“ nebėra „raudonoji linija“ kitoms partijoms

Darbo partija, kaltinta dėl „juodosios buhalterijos“, dar prieš 2016 m. Seimo rinkimus buvo atsidūrusi „valstiečių“ lyderių „juoduosiuose sąrašuose“ kaip partija, su kuria koalicijos formavimas esą yra neįmanomas. Tačiau prieš rudenį vyksiančius rinkimus situacija jau kitokia.

V. Uspaskicho vėl vedamiems „darbiečiams“ rodant galimybių grįžti į politinę areną ženklus, parlamentinių partijų lyderiai raudonųjų linijų šios politinės jėgos atžvilgiu nebebrėžia.

Tai, kad bendradarbiavimo formuojant valdančiąją daugumą su Darbo partija vengtų, iš Eltos kalbintų politikų aiškiau deklaravo tik konservatorius J. Razma.

„Aš asmeniškai tikrai norėčiau išvengti koalicijos su Darbo partija. Tik labai ypatingos aplinkybės gali priversti svarstyti tokius ryšius. Bet mes turime matyti savo rinkėjų poziciją, o mūsų rinkėjas pakankamai kritiškai žiūri į Darbo partiją ir mes negalime nepaistyti jo nuomonės“, – teigė politikas.

Konservatorius tvirtino, kad nereikėtų sureikšminti TS-LKD vadovybei parengtos ir liepos mėnesį Eltos paviešintos politinės padėties apžvalgos, kurios pateiktuose scenarijuose ne karta akcentuojama tai, kad valdančiąją daugumą konservatoriai galėtų formuoti ne tik su ideologiniais oponentais – socialdemokratais, bet ir į Seimą vėl sugrįžti žadančia Darbo partija.

„Tai teoriniai pasvarstymai ir tai nėra jokia strategija siekti valdančiosios koalicijos. Todėl teorinių modeliavimų aš nesureikšminu ir labai abejoju, ar mūsų rinkėjai norėtų matyti tokį ryšį su Darbo partija“, – apibendrino J. Razma.

LSDP lyderis: aš ne popiežius, kad sakyčiau, jog kažkas yra amžinai blogas

Tuo tarpu LSDP pirmininko teigimu, ar galėtų bendradarbiauti su Darbo partija, socialdemokratai spręstų tik po rinkimų. Pasak G. Palucko, rinkėjai įvertina politines jėgas pagal jų tinkamumą.

„Situacija yra labai paprasta: politikoje visus ir ant ešafoto stato, ir teisina rinkėjai. Jeigu rinkėjai mano, kad viena ar kita politinė jėga gali jiems atstovauti – tai ji ir priima sprendimus. Visus sveria kaip danguje prie švento Petro vartų, lygiai taip pat ir per rinkimus“, – teigė politikas. 

„Jeigu jie (Darbo partija – ELTA) atsidurs Seime ir turės visuomenės pasitikėjimą, tai mes žiūrėsime, ką jie yra prisirašę programose, ar galima kažką lipdyti, ar ne. Nesu nei popiežius, nei šventas Petras, kad sakyčiau, kad vienas yra amžinai blogas, o kitas – amžinai geras. Mes kartais užstringame savo įsivaizdavimuose“, – samprotavo G. Paluckas.

Viena iš „valstiečių“ lyderių A. Širinskienė, paklausta apie galimybes po rinkimų koaliciją kurti su „darbiečiais“, taip pat kalbėjo apie tai, kad nėra amžinai blogų partijų.

„Kai ateis laikas, jei bus tokia rinkėjų valia, kad LVŽS turės tiek vietų Seime, kad galės formuoti valdančiąją koaliciją – tada ir bus visi dalykai vertinami“, – teigė A. Širinskienė, ir, kaip LSDP lyderis, leido suprasti, kad ir su teisėsauga reikalų turėjusiai partijai reikia duoti antrąjį šansą.

Tai, kad raudonų linijų kalbant apie galimą valdančiosios koalicijos formavimą nereikia brėžti, kol nėra suskaičiuoti rinkėjų balsai, teigė ir V. Čmilytė-Nielsen.

„Nė viena iš didžiųjų partijų prieš rinkimus nebrėžia raudonų linijų. Tai yra tiesiog neracionalu“, – teigė ji. Anot liberalų lyderės, jos vedama partija, jei jau pasisuks kalba apie valdančiosios daugumo formavimą, vadovausis dviem standartais: prioritetą teiks centro dešinės koalicijai ir partijos suformuluotų nuostatų įgyvendinimui.

„Liberalų sąjūdžiui labiausiai tikėtinas sprendimas būtų centro dešinės koalicija. Šiame lauke būtų lengviausiai sutarti, bet galimi ir kitokie scenarijai“, – aiškino liberalė, paklausta, kaip vertintų galimybes valdančiojoje daugumoje bendradarbiauti su „darbiečiais“.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite