Angle down Atgal

Darbdaviai apie privalomą atlyginimą skelbimuose: jokios naudos, tik papildoma našta verslui

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) generalinis direktorius Danukas Arlauskas įsitikinęs, kad privalomas atlyginimų skelbimas neatneš jokios naudos, o tik bus papildoma našta verslui.

„Bus papildoma našta verslui, naudos apskritai jokios neduos. Man visiškai nesuprantama, kam viso šito žaidimo reikėjo ir kas tikrins, jeigu kažkas nepaskelbs ar paskelbs ne tokį atlyginimą. Kas bus, jeigu sutariama, kad žmogus dirbs kelias valandas pagal individualią sutartį, todėl nebus to minimalaus skelbto užmokesčio. Daug klausimų atsiranda, kaip bus tikrinami, administruojami (įmonės – ELTA) praktikoje“, – Eltai sakė D. Arlauskas.

Jis teigė, kad jam nesuprantami projekto iniciatorių keliami tikslai, kad su naująja tvarka bus geresnės sąlygos kolektyvinių sutarčių pasirašymui.

„Man tai šiek tiek juokingai atrodo, nes 99,7 proc. Lietuvos įmonių yra smulkios ir vidutinės, absoliuti dauguma yra smulkios, kur dirba iki 9 darbuotojų, ir apie jokias kolektyvines sutartis ten niekas nekalba. Atlyginimų skelbimas – daugiau nei juokinga“, – įsitikinęs LDK generalinis direktorius.

Anot D. Arlausko, kai kuriais atvejais įvertinti, kokį atlyginimą būtų galima mokėti įsidarbinančiajam, gali būti įmanoma tik atsižvelgiant į individualius darbuotojo sugebėjimus.

„Mes puikiai suprantame, kad jeigu žmogus dirba ant konvejerio, kaip ir viskas aišku, (jo atlyginimas – ELTA) beveik vienodas su tais, kurie dirba jam iš kairės arba iš dešinės, nes greitai visi susižinos, kiek tu gauni. Tačiau, kai žmogus dirba kūrybinį darbą, nuo labai individualių gebėjimų priklauso, kiek uždirbsi. Jei dirbi tokį darbą ir generuoji įmonei pinigus, tiesiog sutariama, kad nuo sugeneruotų pinigų darbuotojas gaus kažkokį procentą. Taip pat yra labai daug įmonių, kurios samdo nebūtinai pagal darbo sutartį“, – Eltai teigė D. Arlauskas.

LDK generalinis direktorius pastebėjo, kad praktika skelbti atlyginimus atėjo iš užsienio, tačiau ten, anot jo, yra kitokia rinka.

„Projekto iniciatoriai šiek tiek atsiliko laike. Darbo rinka žymiai toliau nuėjo, nei tie visi sumąstymai. Jie tai paėmė iš užsienio praktikos. (...) Bet ten įmonės skelbia tik dėl to, kad joms taip patogiau. (...) Pas juos yra nusistovėjusi rinka. Konkrečiose specialybėse, pavyzdžiui, vairuotojo, santechniko, kirpėjos, valytojų, tai ir pas mus yra įmonės, kurios skelbia tokiais atvejais, koks jų siūlomas atlyginimas. Bet mes kalbame apie visiškai kitką – kad valdžia kišasi į visus reikalus, nustato šakutes, kurios yra visiškai beprasmiškos“, – sakė D. Arlauskas.

ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį nusprendė įpareigoti darbdavius darbo skelbimuose informuoti, koks atlyginimas darbuotojui siūlomas.

Už tai, kad Darbo kodekso pataisos būtų priimtos, balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 5 parlamentarai, susilaikė 30 Seimo narių.

Skelbimuose turės būti nurodomas siūlomo atlyginimo intervalas nuo mažiausio iki didžiausio.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite