Tauriųjų elnių riaumojimas – ne tik edukacija, bet ir pramoga

Šiauliai
Dalis išvykos dalyvių su vadovu G. Pyragu. Autorės nuotr.
Reporteris Monika Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Valstybinių miškų urėdija gamtos mylėtojus kviečia atvykti į girininkijas pasiklausyti įspūdingo tauriųjų elnių riaumojimo. Ne tik pasiklausyti, bet, nusišypsojus sėkmei, ir pamatyti šiuos didingus žvėris savo akimis. Elnių tuoktuvių „dainos“ miškus drebina nuo rugpjūčio iki lapkričio, tačiau intensyviausias rujos metas paprastai būna rugsėjo mėnesį. Valstybinių miškų urėdija organizuoja nemokamos išvykas į miškus, kurioms vadovauja patyrę miškininkai – medžiotojai.

Rugsėjo 17-osios pavakarę tokioje išvykoje apsilankė ir portalo Etaplius.lt žurnalistės. Žygį į už Kužių esantį Gulbinų medžioklės plotą, kuris apima 7 tūkst. hektarų, vedė Gytis Pyragas, Valstybinių miškų urėdijos Šiaulių regioninio padalinio medžioklės plotų prižiūrėtojas. Prieš keliaujant į patį elnių rujos epicentrą, jis išvykos dalyvius supažindino su tauriųjų elnių gyvenimo ypatumais.

Spėjama, jog šioje teritorijoje (dviejuose Gulbinų miškuose) gali gyventi iki 150–200 tauriųjų elnių, iš jų apie 50 – patinai. Anksčiau jų būta daugiau – net 400–600 elnių. Tačiau pažymėtina, kad taurieji elniai vienu metu Lietuvoje buvo visiškai išnykę. Jų populiacija ir vėl ėmė augti po I–ojo pasaulinio karo, pirmiausia Žagarės apylinkėse (Joniškio raj.), šiems gyvūnams pradėjus migruoti iš kaimyninių kraštų. Nuo to laiko jie sėkmingai dauginasi Lietuvoje.

Kiekvieną pavasarį yra padaroma medžiojamų laukinių gyvūnų apskaita, pagal kurią nustatoma, kiek tą sezoną galima sumedžioti kiekvienos rūšies atstovų. G. Pyrago teigimu, šį sezoną jam leidžiama sumedžioti 18 tauriųjų elnių patinų ir 40 patelių.

Miškininkas žygio dalyviams taip pat pasakojo, kad taurieji elniai laukinėje gamtoje gali išgyventi net iki 20 metų. Pirmuosius 10 metų jie augina savo ragus, po to šie pradeda nykti: iš aštuonių šakų lieka penkios, trys, kol galiausiai telieka vienas rago kotas. Kuo didesni ir platesni ragai, tuo perspektyvesnis ir patrauklesnis patinas. Beje, įdomu tai, jog per maždaug mėnesį trunkančią rują patinai visiškai neėda, tik geria vandenį. Tai lemia, kad per šį laikotarpį jie netenka maždaug trečdalio savo kūno masės.

Nors yra manoma, kad elniams išgyventi būtini tankūs, didelio ploto miškai, G. Pyragas teigia, kad tai nebūtinai yra tiesa. Pavyzdžiui, patelės niekada neveda jauniklių tankmėje – jos tai daro pamiškėje, kviečių lauke ar kitoje atviroje saugioje vietoje, kur mažesnė tikimybė sulaukti plėšrūnų.

G. Pyrago taip pat pasiteiravome apie savaitgalį įvykusią avariją, kai Šiauliuose ant naujojo viaduko buvo partrenktas stirniukas. Kaip nutinka, kad miško gyvūnas atsiduria kone viduryje miesto? Miškininkas sakė, kad greičiausiai tai buvo iš bandos išvarytas jauniklis. Taip daroma, kai gyvūnas gimsta per silpnas arba pasipriešina vyresniam patinui. Toks jauniklis arba nužudomas bandos, arba iš jos išvaromas. Tuomet jis migruoja tol, kol neišvengiamai pasiekia miestą.

Susipažinę su tauriųjų elnių gyvenimo ypatumais, žygio dalyviai patraukė gilyn į mišką. Čia labai svarbi apranga – minkšti batų padai, nečežanti viršutinių drabužių medžiaga. Miškininko teigimu, patinų klausa tokia gera, kad jie gali girdėti į mišką įžengusį žmogų iš kito jo galo. Elnių riaumojimą išgirdome tik įžengus į medžioklės plotą, tačiau pilna jėga jis atsiskleidė priartėjus kur kas arčiau jų buveinės. Čia pasijutome kaip šnipai – išsirikiavę vorele patyliukais žengėme miškininkui iš paskos, aukštai keldami kojas ir judėdami tik tada, kai girdėdavosi elnių riaumojimas, o jam nutilus iškart sustodami, kad neišbaidytume žvėrių. Mums pasisekė – pavyko iš toli pastebėti kelis elnius. Tiesa, nors visi žygio dalyviai liko sužavėti miško garsų, pats miškininkas teigia, kad pagal elnių riaumojimo jėgą jis šiai išvykai parašytų silpną trejetą. Įdomu įsivaizduoti, kaip skambėtų dešimtuko vertas riaumojimas!

Jeigu norite sužinoti daugiau apie tauriuosius elnius, išgirsti šiurpuliukus keliantį jų riaumojimą ir gal net savo akimis pamatyti šiuos laukinius gyvūnus, dar turite tokią galimybę: išvykos Šiaulių rajone organizuojamos visą rugsėjį. Daugiau informacijos: Gytis Pyragas, tel. 868618167, el. paštas gytis.pyragas@vivmu.lt.