Angle down Atgal

Danijos virtuvė - mums tolima ar artima?

Danija nuo mūsų šalies nėra labai toli, o ar labai nuo mūsiškių skiriasi tradiciniai danų patiekalai? Ir taip, ir ne - mitybos įpročius bei tipinius ingredientus nemažai lemia klimatas ir geografinė zona, todėl Danijoje rasime ir mums įprastų ingredientų bei panašių patiekalų, tačiau šios šalies virtuvė turi daug unikalių bruožų, kurie paverčia ją labai įdomia. Taigi ką ir kaip mėgsta valgyti danai? 

Kaip ir galima nuspėti pagal šalies geografinę padėtį, Danijoje vartojama daug Baltijos ir Šiaurės jūrose sugaunamos žuvies - silkės, plekšnės, menkės. Nors, kaip ir daugumoje išsivysčiusių pasaulio šalių, populiarėja veganizmas, tradiciškai danai yra tikri mėsavalgiai, ypač mėgstama kiauliena. Vėlgi, klimatas lemia tai, kad vietinių daržovių ir vaisių pasirinkimas kuklus - tipiniai daržovių patiekalai gamina iš bulvių ir kitų šakniavaisių, šaltuoju metų laiku valgomos mišrainės ir raugintos ar konservuotos daržovės.

Geri laikai gastronomijos mėgėjams atėjo tuomet, kai, mūsų akimis neegzotišką ir pilkoką Danijos kulinarinį paveikslą pagyvino pagreitį sparčiai įgavusi  „New Nordic” gastronomijos tendencija - atgaivinti ir kūrybiškai pateikti tradicinius vietinius patiekalus, orientuojantis į ekologiškumą ir natūralumą. 2004 metais Danijos virtuvės šefų René Redzepi ir Clauso Meyerio iš tuomet naujai atidaryto restorano „Noma“ iniciatyva, visų Šiaurės šalių šefai ir kulinarijos žinovai susitiko Kopenhagoje ir aptarė, kaip būtų geriausiai plėtoti tai, ką jie pavadino „naujaja Šiaurės šalių virtuve“. Jų tikslas buvo visų pirma, jie pabrėžti savo vartojamų produktų grynumą, paprastumą ir šviežumą ir skatinti kuo daugiau restoranų vartoti vietinius, ekologiškus ir natūralius ingredientus, taip pat dažniau rinktis sezoninius produktus. Restoranai buvo raginami kurti tradicinius patiekalus, naudojant ingredientus, užaugintus tausojant vietinę ekosistemą, atrasti tradicinius komponentus - žoleles, uogas, grybus, šaknines daržoves. Šis judėjimas tapo tikrų šiaurietiškos gastronomijos renesansu, ir Kopenhaga iki šiol laikoma miestu, kuriame geriausia susipažinti su Šiaurės Europos virtuve. Tiesa, anaiptol ne visi danai kasdien mėgaujasi „New Nordic” kulinariniais eksperimentais - dauguma ir toliau lieka ištikimi tipiniams, įprastais būdais paruoštiems savo patiekalams.

Štai keletas jų:

Stegt flæsk

Jis laikomas nacionaliniu danų patiekalu. Stegt flæsk - tai keptos traškios kiaulienos juostelės, patiekiamos su bulvėmis arba rugine duona ir petražolių padažu. Šį paprastą,  riebų ir tikrai sotų patiekalą siūlo dauguma daniškų restoranų ir užkandinių. 2014 metais Danijoje buvo vykdoma apklausa, kurios metu žmonės balsavo už patiekalą, kuris, jų manymu, turėtų reprezentuoti Daniją. Stegt flæsk surinko daugiau nei 60,000 balsų!

Karbonader

Taip, skamba panašiai į tai, ką mūsų šalyje senoji karta vadina „karbonadu” nes iš esmės tai yra tokiu pat principu pagamintas patiekalas - džiūvėsėliuose apvoliotas keptas kiaulienos muštinis. Tai - įprastas kasdienis patiekalas, valgomas su bulvių koše, rugine duona, marinuotomis daržovėmis arba mišrainėmis.

Frikadeller

Mėsos kukuliukai, gaminami iš maltos veršienos ir/arba kiaulienos, miltų, kiaušinių, smulkintų, kartais kepintų svogūnų ir įvairių prieskonių. Į tešlą kartais dar įpilamas šlakelis pieno. Patiekiama su… taip, ir vėl bulvėmis arba rugine duona. Kartais  pusiau perpjauti maži frikadeller dedami ant smørrebrød sumuštinių.

Ruginė duona

Turbūt jau aišku, kad danai labai didžiuojasi savo skalsia ir kvapnia juoda duona - būtent tokia duona, kepama iš rupių ruginių miltų, ne tik valgoma su beveik kiekvienu patiekalu, bet ir naudojama ruošti populiariuosius smørrebrød.

Smørrebrød

Taip vadinamas sumuštinis, bet Danijoje jis - ne tiesiog greitas užkandis skubantiems, o labai gerbiamas „rimtas” patiekalas, kurį danai kuo rimčiausiai valgo naudodamiesi peiliu ir šakute. Daniški sumuštiniai būna atviri - ant plonos ruginės duonos riekelės dedami įvairūs ingredientai, ir jie neuždengiami kita riekele. Ant sumuštinių galima dėti įvairiausių produktų - virtų ar keptų kiaušinių, mėsos, žuvies, daržovių, sūrio, juos paskaninti įvairiausiomis užtepėlėmis ir pabarstukais - restoranų šefai moka sukurti tokių įdomių ir įmantriai papuoštų smørrebrød, kad jie atrodo lyg tikri meno kūriniai, kuriais pirmiausia norisi gėrėtis ir fotografuoti, o tik paskui - valgyti. Žinoam, kasdien greitiems pietums danai renkasi paprastesnius smørrebrød.

Pølser

Mėgstamiausias danų gatvės maistas. Turbūt čia neišvengta kaimynų vokiečių įtakos, nes jie irgi mėgsta dešreles. Daniškieji dešrainiai - tai bandelė, dešrelė ir patys įvairiausi padažai ir garnyrai - nuo majonezo ir gvakamolės iki marinuotų agurkų ar kario.Silkė. Populiariausia žuvis Danijoje, dažniausiai valgoma marinuota, dedama ant sumuštinių, marinuojama su įvairiais prieskoniais ir pagardai.

Kepiniai

Vaikštinėdami po Kopenhagą ar kitą Danijos miestą ar miestelį pamatysite ne vieną kepyklėlę, pilną įvairiausių saldžių bandelių ir pyragėlių iš sluoksniuotos tešlos. Tokie kepiniai, ypač cinamonu pagardintos bandelės, daugeliui atrodo labai skandinaviški, anglakalbėse šalyse jie ir vadinami „daniškais", pvz., JAV sviestinės pynutės su cinamonu žinomos tiesiog kaip „Danish", o Vokietijoje kartais vadinamos „Copenhagener". Ar iš tiesų tokie kepiniai kilę iš Danijos? Anaiptol. Patys danai sluoksniuots tešlos bandeles vadina wienerbrød - Vienos duonelėmis, nes jas Danijoje XIX amžiuje ir išpopuliarino austrų kepėjai.  Dabar danai moka kepti labai gardžius raguolius, pyragėlius, bandeles ir pynutes - jų rūšių yra daugybė, taigi viešint Danijoje tikrai verta trumpam pamiršti dietą ir paskanauti burnoje tirpstančia  wienerbrød

Gabija Lebednykaitė 

@Meniu.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite