Štai ir pusiaukelė. Sustojome pakelės kavinėje NIKOLA pasimėgauti puodeliu kavos ir gardžiomis spurgomis. Po pusiaukelės nušvito ir dangus. Štai ir metų metais mūsų lankoma Palanga. Apsistojome pas svetingas šeimininkes Bronelę, Janiną ir Galiną. Kaina vos 2 eurais didesnė nei buvusiuose „Jūratės“ poilsio namuose. Tarsi žinodami, kad giedras oras nebus ilgalaikis, tik atvažiavę suskubome prie jūros. Rytojaus dieną jau 7 val. ryto saulė mus paragino mėgautis jos malonumais. Iki pat vakaro džiaugėmės saule, vandeniu ir gėrėjomės saulėlydžiu. Palydėjom saulę visam poilsio laikui iki penktadienio. Bet ir be saulės bei vandens vonių Palangoje visada yra kas veikti. Dieną pradėdavome sveikatingumo take „Labrytis“. Nuostabus 6 km ilgio pasivaikščiojimo ir dviračių takas. Lipome į Palangos bažnyčios bokštą, gėrėjomės iš 21,4 m aukščio kurorto panorama, stebėjomės nutūpusiais bažnyčios kraigą kirais, apžiūrėjome varpinę. Kai kurie iš mūsų riedėjo dviračių takais. Apsilankėme Tiškevičių alėjoje, prisiglaudėme prie grafo ir grafienės, į ausį išsakydami savo norus. Sugrįžome prie ankstesnių mūsų lankytų vietų Pasakų parke ir Botanikos sode. Būtinai įkopėme į Birutės kalną. Susimąstėme prie Palangos Lurdo, kuris  pastatytas 1899 metais. … Uoloje stovi  Paryžiaus Lurdo Dievo Motinos Marijos skulptūros kopija. Gėrėjomės ir įspūdingu rožynu, kuriame nuostabų aromatą skleidžia 50 rūšių rožių krūmai. Gintaro muziejuje susipažinome su dvarų kultūra ir iš naujo apžiūrėjome 6,5 tūkst. gintarų ekspoziciją. Svetingai pasitiko ir ramybė parke, raibuliuojantys tvenkiniai, kasmet atnaujinami gėlynai, nostalgija dvelkianti Eglės žalčių karalienės skulptūra, nublizginta mūsų, mūsų vaikų bei anūkų ir tviska lyg nupoliruota. Matyt, tikrai sunku būtų įsivaizduoti viešnagę Palangoje be romantika dvelkiančių saulėlydžių. Vaizdas kiekvieną vakarą kitoks, nesvarbu, ar yra saulė, ar ne. Koncertų Palangoje sumažėję. Mes lankėmės Liudo Mikalausko autoriniame vakare, gėrėjomės jo betarpišku bendravimu su sale, džiaugiamės, kad jis labai myli LIETUVĄ ir nė vienos dainos nedainavo užsienietiškai. Esame dėkingi ir už labai nuoširdžius žodžius, skirtus mūsų žemiečiui poetui Justinui Marcinkevičiui. Visai salei pritariant drauge su dainininku dainavome „…Ašara Dievo aky,  Lietuva, ką tu veiki, nieko tavęs neprašau, tik nenutildama šauk…“. Basanavičiaus gatve nuolat plaukia poilsiautojų srautas, o vakarais čia skamba visa gatvė nuo populiariausių šlagerių. Kartą pabuvojus PALANGOJE, visada norisi čia sugrįžti. Nepalydėti saulės spindulių, tačiau linksmai nusiteikę ir pailsėję, penktadienį rinkomės į autobusą, kur mūsų laukė paslaugus, mielas vairuotojas Tomas Abraitis. Šį kartą buvome nutarę pietauti ir apžiūrėti kaimo turizmo sodybą „KARPYNĖ“ Gapšių kaime Raseinių rajone. Graži aplinka, baseinai ir aplink tyvuliuojantys tvenkiniai, restorano ir viešbučio salės nuteikė gerai, tačiau, kai teko laukti užsakytų patiekalų, pabodo, jautėmės nelaukiami, šalome lauke, kol buvome įleisti į salę. Maistas buvo skanus, tačiau per ilgai lauktas. Nusivylę, nors ir sočiai pamaitinti, riedėjome namų link. Autobuse dalinomės įspūdžiais, klausėmės Aldonos Mildos Valatkienės minčių, gimusių pajūryje, dėkojome išvykos organizatorei Danutei Žitkuvienei, apgyvendinimo pagalbininkei Antaninai Grigaravičienei, vairuotojui Tomui Abraičiui ir patys sau už susiklausymą bei gerą nuotaiką. Pašykštėjo SAULĖ spindulių, bet gera nuotaika ir pažinimo džiaugsmas liejosi per kraštus, lauknešėliai su jūrų gėrybėmis keliavo į kiekvieno namus.
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė Julija Barutienė