D. Grybauskaitė mano, kad susitarimas dėl ES biudžeto dar toli

Vilnius
Reporteris Viktorija Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė abejoja, kad gruodį pavyktų pasiekti susitarimą dėl kitos Europos Sąjungos daugiametės finansinės perspektyvos ir kritikuoja Europos Komisijos siūlomą paramą Lietuvai.

„Jis (pasiūlymas - ELTA) yra taisytinas, to sieksime ir žiūrėsime, ar ta skuba, kad mėginama susiderėti gruodžio mėnesį, ar ji liks. Kol kas, manau, kad mes toli iki susitarimo. Na, o argumentų, kodėl mūsų netenkina tiek struktūrinių fondų, tiek žemės ūkio pasiūlymai, turime daug ir jie objektyvūs“, - LRT televizijai prieš vizitą į Europos Vadovų Tarybą sakė D. Grybauskaitė.

Pasak šalies vadovės, daugiausiai diskusijų kelia siūlymas beveik ketvirtadaliu sumažinti struktūrinių fondų paramą Lietuvai bei išmokos žemdirbiams. Taip pat - Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas.

Kalbėdama apie struktūrinių fondų paramą, D. Grybauskaitė teigė, kad pagal dabartinį EK siūlymą, Lietuva priskiriama prie 100 proc. Bendrijos BVP vidurkį pasiekusių valstybių, o ne 75 proc., kaip yra dabar.

„Mus domina struktūrinių fondų sumažėjimo tempai, kadangi mums pasiūlyta minus 24 procentai, manome, kad tai yra neobjektyvus pasiūlymas, kuris nustumia mus į tą grupę, kur bendrasis vystymosi lygmuo yra arti 100 proc., kai mūsų ką tik pasiektas - 75 proc. Todėl mes norėsime tam tikro pereinamojo laikotarpio“, - teigė šalies vadovė.

Anot prezidentės, Lietuvos netenkina mažėjančios išmokos žemdirbiams. Ypač atsižvelgiant į tai, kad 2013 metais buvo priimtas sprendimas, jog jos bus didesnės.

„Žemės ūkyje tai čia iš viso turime labai keistą situaciją, kada 2013 metais Europos Tarybos sprendimu šiai finansinei perspektyvai buvo numatytas ir užfiksuotas sprendimas, net ne pažadas, skirti jau 2020 metais 196 eurus už hektarą, o dabar jau tėra 176 eurai“, - tikino prezidentė.

Šalies vadovė pridūrė, kad tokiu siūlymu diskusijos negali būti pradėtos.

„Taigi, didžiulis skirtumas, ir nuo to žemesnio pradedamas skaičiuoti naujas pasiūlymas, manau, tai politinė, techninė klaida ir jokiu būdu apskritai negali būti net pradžia diskusijų dėl tokių žemės ūkio finansavimo skaičių, tai viską priminsime“, - teigė D. Grybauskaitė.

Tačiau, anot prezidentės, EK siūlymas jos nestebina ir pradiniame derybų etape šalys narės visuomet būna nepatenkintos Briuselio pasiūlymais.

„Visos šalys vertina nelabai palankiai, bet tai yra natūralu ir normali situacija, visada taip būna. Pirmas pasiūlymas būna toks, kad visi reiškia nepasitenkinimą“, - sakė šalies vadovė.

EK siūlo 2021-2027 metais iš sanglaudos politikos Lietuvai skirti 24 proc. mažiau lėšų - 5,6 mlrd. eurų.

Europos Komisija Lietuvai kitoje finansinėje perspektyvoje, vertinant absoliučius skaičius, žemės ūkiui siūlo skirti 1,4 proc. daugiau paramos. Briuselio siūlymu, 2021-2027 metais Lietuva gautų 5,14 mlrd. eurų paramos einamosiomis kainomis, įskaičiavus infliaciją, arba 4,561 mlrd. eurų 2018 metų kainomis.

Vien tiesioginėms išmokoms einamosiomis kainomis siūloma skirti 3,770 mlrd. eurų, tai daugiau nei skirta 2014-2020 metų laikotarpiu, kai išmokoms Lietuva gavo apie 3,2 mlrd. eurų. 4,2 mln. eurų siūloma skirti rinkos priemonėms, 1 366 mlrd. eurų - kaimo plėtrai. Pastaroji mažėja maždaug 300 mln. eurų.

Tačiau Lietuva skaičiuoja, kad toks EK siūlymas tik kitos finansinės perspektyvos pabaigoje išmokas žemdirbiams priartins prie 80 proc. Bendrijos vidurkio, tad nėra priimtinas.

Artūras Ketlerius (ELTA)