Cukrinis diabetas – liga, kurios galima išvengti

Šiauliai
Požymiai. Įtarti cukrinį diabetą galima, jei pasireiškia požymiai: alkis, troškulys, gausus šlapinimasis, svorio kritimas, nuovargis, kraujo gliukozės gausumas, dažnos šlapimo takų, kvėpavimo, odos ir kitos infekcijos. HansMartinPaul nuotr.
Andrius Tverijonas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Kuo labiau vystosi žmonija, tuo labiau nutrūksta ryšys su gamta, žmogus nustoja kreipti dėmesį į tai, ką valgo ir ką geria, o organizmas ir psichika nuolat patiria stresą. Tokiomis sąlygomis galima susirgti pačiomis įvairiausiomis ligomis, įskaitant ir cukrinį diabetą.

Priimti ligą reikia laiko ir žinių

Šiaulietis Valdas Kasparavičius neseniai persirgo gripu. Liga komplikavosi, tad vyriškis kelias dienas praleido ligoninėje. Ten gydytojai nustatė dar vieną ligą, kuri ponui Valdui turi tapti gyvenimo būdu, tačiau vyras atvirauja, jog kol kas su liga nesusidraugavo. „Nėra taip paprasta, ji labai įnoringa“, – šypteli jis.

Cukrinis diabetas, kuriuo serga Valdas, žmonijai pažįstamas jau daugelį amžių. Tai sparčiai plintanti sunki, lėtinė, neinfekcinė, tačiau gyvybei pavojinga liga, dar vadinama cukralige. Sergančiųjų cukriniu diabetu gyvenimą visiškai pakeitė insulino atradimas, suteikęs sergantiesiems galimybę gyventi.

Pirmo tipo cukrinio diabeto požymiai prasideda vaikystėje ar jaunystėje iki keturiasdešimties metų. Liga prasideda staiga: vargina stiprus troškulys, gausiai ir dažnai šlapinamasi, krenta svoris, kankina nuovargis ir silpnumas. Pirmo tipo diabetui būdingas absoliutus insulino trūkumas dėl kasos nesugebėjimo jo gaminti, tad, kad ligonis išgyventų, būtinos insulino injekcijos.

Antro tipo cukrinis diabetas yra kur kas dažnesnis. Juo sergama vyresniame amžiuje. Antro tipo diabeto atvejų gausėjimas laikomas svarbiausia pasauline problema, iškilusia dėl populiacijos senėjimo, kultūrinių ir socialinių pokyčių, didėjančios urbanizacijos, mažėjančio fizinio aktyvumo ir perteklinės mitybos.

„Ligos nepajutau, nes pirmieji jos požymiai nebūna ryškūs, jie gali progresuoti ar ryškėti mėnesiais ar net metais. Tai troškulys, dažnesnis šlapinimasis, ypač naktį, šlapimo nelaikymas, kūno niežulys, greitesnis nuovargis, atsiradusios dažnos grybelinės ar bakterinės infekcijos, kojų ir rankų tirpimas bei skausmas, regos sutrikimai, kiti kartais sunkiai paaiškinami simptomai“, – vardija Valdas, prisimindamas, jog visi jie jau kurį laiką jį vargino.

Antro tipo cukriniam diabetui būdingas santykinis insulino trūkumas. Tai reiškia, kad kasa gamina insuliną, bet dėl tam tikrų priežasčių jo veikimo nepakanka.

Negydant arba netinkamai gydant, diabetas greitai progresuoja ir sukelia įvairių komplikacijų, todėl ne veltui ši liga vadinama slapta ir klastinga, nes cukraus kiekis kraujyje gali būti labai didelis, o žmogaus savijauta – gera. Cukraligės komplikacijos yra žiaurios, negrįžtamos ir pridarančios dar daugiau nemalonumų nei pati liga. Sergant diabetu, gali būti pažeistos tiek smulkiosios, tiek ir stambiosios žmogaus organizmo kraujagyslės. Ligai progresuojant, gresia apakimas, nervų ir inkstų pažeidimai, vystosi miokardo infarktas, insultas, kojų kraujagyslių susiaurėjimas arba užakimas, lemiantys kojų amputaciją.

Liga įpareigoja keisti gyvenimo būdą

Valdas sako, jog žmogui nėra taip paprasta priimti žinią, jog jam – diabetas. Pirmiausia vyrą apniko baimė, nes pažinojo žmogų, kuriam dėl šios ligos teko amputuoti koją.

„Iš pradžių maniau, kad užteks laiku išgerti gydytojo paskirtus vaistus, tačiau vėliau slaugytoja paaiškino, kad, sergant diabetu, dieta yra svarbiausia, todėl, norint išvengti sunkių komplikacijų, pirmiausia būtina išmokti kontroliuoti save ir griežtai laikytis gydytojo paskirtos dietos. Jokie vaistai nepakeičia suderintos mitybos ir fizinio krūvio, tik juos papildo“, – tvirtina vyriškis.

Nepaisant šios tiesos, Valdas sako, jog kasdien jis galėtų atrasti tūkstančius priežasčių, kodėl negali mažiau valgyti, tačiau su liga nepajuokausi, todėl neverta savęs apgaudinėti. Cukrus turi pomėgį „šokinėti“ net ir sveikam žmogui – nevalgius jis vienoks, pavalgius kitoks. Sergančiajam svarbu rasti priežastį, kodėl jis „šokinėja“. Vadinasi, reikia dar kartą atidžiai peržiūrėti savo mitybos planą ir įvertinti angliavandenių kiekį suvalgomame maiste.

Sergant diabetu, cukraus kiekį reikia tikrinti nevalgius ir dvi valandas po valgio, keletą kartų per dieną. Gauti tyrimų duomenys, pagal kuriuos gydytojas koreguoja diabeto gydymą, užrašomi diabeto savikontrolės dienyne. Tokie užrašai labai naudingi ir pačiam sergančiajam – stebėdamas cukraus svyravimą, pacientas pats gali savarankiškai koreguoti savo dietą.

Gydytojo paskirtą insuliną būtina susišvirkšti kasdien tuo pačiu metu. Sergant diabetu, labai svarbu kasdien tuo pačiu metu pavalgyti, todėl, nepaisant ką tuo metu bedarytumėte – mašiną vairuotumėte ar daržą ravėtumėte, atėjo laikas – stabtelėkite ir pavalgykite, nes cukraus kiekiui kraujyje nukristi užtenka 10–15 minučių, o padidėti prireikia kelių parų, neretai net mėnesio.

Cukraligę pravartu pažinti, dar sveikam esant

Slaugytoja Evelina Poškuvienė sako, jog daugelio diabeto atvejų galima išvengti, dar esant sveikiems, tereikia pakeisti mitybos įpročius, mankštintis, mokėti ligą pažinti bei jos saugotis.

Ne mažiau svarbu laiku diagnozuoti cukrinį diabetą. Ypač tai pravartu žmonėms, turintiems padidintą riziką diabetui, tokiu atveju rekomenduojama profilaktiškai tikrintis gliukozės kiekį kraujyje.

Klaidinga savo ligą perkelti ant medikų pečių, o pačiam nieko nedaryti. Diabetu sergantiems ligoniams būdingas abejingumas sau, nenoras ne tik pažinti ligą, kontroliuoti savijautą, bet ir kuo ilgiau pratęsti geresnį gyvenimą.

Pradėti save prisižiūrėti būtina jau pirmosiomis ligos dienomis, nes kiekviena diena tampa organizmo pažinimo diena. Perėjimas prie naujo gyvenimo yra sunkus – pirmiausia turi atsirasti mitybos režimas ir nauji įpročiai.

Yra glaudus nutukimo ir diabeto tarpusavio ryšys.
90 proc. atvejų nutukimas yra pagrindinė diabeto priežastis. Daugėja per daug sveriančių vaikų, paauglių ir jaunuolių. Kuo jaunesnis žmogus suserga cukriniu diabetu, tuo greičiau jį vargina ankstyvos akių, širdies, kraujagyslių ligos bei jų komplikacijos.

Fizinis aktyvumas – svarbi cukrinio diabeto prevencija, nes mažina cukraus kiekį kraujyje. Aktyviai dirbant ar esant dideliam energijos poreikiui, raumenų ląstelės naudoja daugiau gliukozės, didėja jų jautrumas insulinui. Tačiau būtina įsidėmėti, kad fizinis aktyvumas, sergant pirmo laipsnio cukriniu diabetu, turi būti planuojamas. Jeigu judama daugiau, tai tikėtina, kad kyla hipoglikemijos (per mažas cukraus kiekis kraujyje) pavojus. Hipoglikemijos riziką mankštos metu lemia fizinių pratimų dažnumas, trukmė, intensyvumas ir laikas, praėjęs po injekcijos ar valgio prieš mankštą.

Išvengti diabeto galima, pakeitus mitybos įpročius. Tereikia:

- valgyti įvairų, dažniau augalinės kilmės maistą;

- valgyti neskubant;

- kelis kartus per dieną valgyti duonos, kruopų, makaronų ar bulvių;

- kasdien suvalgyti panašų angliavandenių kiekį;

- mažiau vartoti riebalų, keisti juos augaliniais aliejais, kuriuose gausu nesočiųjų riebiųjų rūgščių;

- riebią mėsą ar jos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa;

- dažniau vartoti maisto produktų, kuriuose mažiau cukraus, vengti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų, saldumynų;

- vartoti mažiau druskos. Bendras druskos kiekis maiste per dieną – ne daugiau nei vienas arbatinis šaukštelis, t. y. 5 gramai. Vartoti druską su jodu;

- sočiau valgyti iki 19 val. Sotesnius valgius suvalgyti pirmoje dienos pusėje.