Coronavirusu infekuotųjų palatoje dirbančiai gydytojai – dažno ligonio padėka

Šiauliai
anonymous anonymous Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Respublikinėje Šiaulių ligoninės medikai beveik du mėnesius gyvena įtampoje, kurią visame pasaulyje sukėlė coronaviruso sukelta liga COVID-19. Per tą laiką pasikeitė ligonių elgesys, savijauta, mąstymas. Personalas pastebi, kad dabar, kai visuomenėje vis dažniau pranešama apie medikų susirgimus COVID-19 infekcija , kasdien juos persekiojančią riziką, nuolat persekiojantį psichologinį stresą, pasunkėjusį darbą, pacientai kur kas dažniau pasako padėkos, palaikymo, padrąsinančių žodžių ir būtinai priduria, kad saugotųsi ir nesusirgtų. Jauna Infekcinių ligų skyriuje dirbanti gydytoja infektologė Zinaida Kovaliova sako, kad to išties reikia, nes ligonių dėkingumas skatina nenuleisti rankų, nepavargti, ypač, kai ligoninėje gausėja ne tik sunkios būklės ligonių, bet ir mirštančiųjų.

Akistatai su pavojinga infekcija ruošėsi

Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcijų kontrolės skyrių metų pradžioje pasiekė Užkrečiamųjų ligų centro pranešimas apie Kinijoje prasidėjusią COVID-19 epidemiją ir nurodymas rengti mokymus galimai su pavojinga infekcija dirbsiantiems medikams. Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Laima Kupčinskienė drauge su skyriaus darbuotojomis rengė mokymus Suaugusių infekcinių ligų skyriaus personalui bei Moters ir vaiko klinikos Vaikų skubiosios pagalbos- priėmimo skyriaus darbuotojams.

Tada dar niekas nežinojo, kad koronavirusas išplis visame pasaulyje. Kaip nežinodavo ir tada, kai plito Ebolos virusas, kilo SARS epidemija. Nors jie mūsų nepasiekė, bet medikai ruošėsi ir mokėsi ne tik kaip gydyti pavojingomis infekcijomis sergančius žmones, bet kaip apsaugoti save ir pacientus nuo infekcijos perdavimo.

Epidemiologė L. Kupčinskienė sako, kad darbui su ypač pavojingomis infekcijomis medikai ruošiami du kartus metuose: vyksta teoriniai – praktiniai mokymai, kurių metu pristatomos mokslu grįstas, inovatyvias profilaktines priemones: dezinfekcines priemones, asmens apsaugos priemones. Pateikiamas dažniausiai Ligoninės skyriuose priešepideminių priemonių taikymas, išaiškinamos klaidos ir konsultuojamas personalas, siekiant išvengti užsikrėtimo. Taip pat nuolat ruošiamos tvarkos, susijusios su infekcijų valdymu Ligoninėje. Praktinių užsiėmimų metu mokoma apsirengti ir nusirengti vienkartines apsaugos priemones.

Infekcijų kontrolės skyrius nuolat vykdo šios infekcijos ir kitų infekcijų pastovią epidemiologinę stebėseną, siekiant išvengti Ligoninėje hospitalinių infekcijų protrūkių bei infekcijų tolimesnio plitimo visuomenėje.

Medikų praktikoje pirmą kartą pavojingas virusas pasklido po visą pasaulį ir atkeliavo į Šiaulius, tad Infekcijų kontrolės skyriaus specialistai apsirengimo ir nusirengimo treniruotes rengia jau ne tik rizikos skyrių personalui, bet visų ligoninės skyrių darbuotojams. Šiuo metu Infekcijų kontrolės skyriaus darbuotoja Ieva Alšauskaitė jau yra surengusi mokymus per 600 ligoninės darbuotojų, kurių kiekvienam bet kurią dieną gali tekti stoti akistaton su pavojinga infekcija.

Pirmoji ligonė – pirma patirtis

Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcinių ligų skyrius pradžioje buvo skirtas tiriamiems pacientams, turėjusiems epidemiologinę anamnezę, kuri atitiko COVID-19 kriterijus ir galėjo būti įtariama infekcija. Pacientai skyriuje užtrukdavo ilgiau, kol ligoninės laboratorija nebuvo pradėjusi tirti mėginių. Gydytojai į šiuos žmones jau žiūrėjo kaip į potencialius ligonius ir elgėsi su jais, kaip su infekuotaisiais.

Vasario 28 dieną, patekus į skyrių pirmajai ligonei, 39 metų moteriai, prieš keturias dienas grįžusiai iš Veronos miesto (Italija) , visiems tapo aišku, kad niekam nepavyks likti nuošalėje. Pradėta planuoti, galvoti kaip geriau atskirti srautus, kaip elgtis su planine pagalba. Pasak gydytojos, vaidmenys pasiskirstė beveik natūraliai: nuspręsta, kad diferencinė diagnostika atliekama „karščiavimo klinikoje“, o pacientai su patvirtinta COVID19 infekcija stacionarizuojami į Suaugusiųjų infekcinių ligų skyrių.

Tiems pacientams, kuriems reikalinga stacionarinė pagalba, bet jiems dar diferencijuojama COVID-19 infekcija, įkurtas specialus skyrius, į kurį buvo nukreipti įvairių profilio gydytojai ir kitas medicinos personalas. Jiems visiškai pasikeitė darbo profilis ir teko keistis kartu su situacija.

„Džiaugiuosi kad mūsų ligoninėje yra pasiaukojusių savo darbui medikų. Teikia vilties valdžios ir ligoninės administracijos palaikymas, sprendimų dėl papildomų priedų, atlyginimų didinimo. Džiugu, kad ligoninės pažadai ištesėti“, - sako jauna, tačiau sunkaus darbo jau užgrūdinta gydytoja.

Infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas Kaušas, infektologė Judita Minickaitė- Katinienė bei prieš ketverius metus į ligoninę dirbti atvykusi jauna gydytoja infektologė Zinaida Kovaliova visada buvo pasirengę dirbti su pavojinga infekcija. Skyriaus vedėjas A. Kaušas sako, kad gydyti sergančiuosius įvairiomis infekcijomis tenka nuolat, tad nieko čia ypatingo nėra. Tik pokyčių šį kartą daugiau, nes šių pacientų gydymui ruošėsi ne vien Infekcinių ligų skyrius – pakito darbas visoje ligoninėje.

Medikams labai pasisekė, kad pirmoji pacientė jautėsi gerai. Ji tarsi davė postūmį pasiruošti, suprasti, kaip spręsti logistines problemas, atsiradus didesniam pacientų srautui. Greičiau pasiruošti šių ligonių gydymui galėjo ir kitų ligoninių medikai, nes buvo galima išsiaiškinti daugelį klausimų: kada pacientą galima išleisti namo, kaip elgtis, esant didesniam pacientų srautui.

Pagaliau, pradėjus gydyti pirmą pacientę, medikams atėjo supratimas apie ligą ir ligonį, nes patirtis atsiranda su praktika. Iki šiol medikus slegia nežinia, vargina nuolatinis naujienų sekimas, rinkimas informacijos apie ligą. Visi labai laukia naujų tyrimų duomenų, veiksmingo gydymo, aiškių rekomendacijų, paremtų įrodymais, aiškaus algoritmo, vaistų, skiepų.

Eiti pas ligonį - iššūkis

Gydytoja infektologė Zinaida Kovaliova sako, kad dirbti apsirengus specialia apranga, dėvint respiratorių, tikrai nelengva. Nėra nurodymo ligoninėje taupyti šias priemones, tačiau patys gydytojai stengiasi naudoti racionaliai, kad liktų priemonių ir rytojui, ir dar kitai dienai. Taupymas, anot gydytojos, elementarus: niekas vienkartinių priemonių nenusiima kas penkiolika minučių, stengiasi vienu metu vizituoti daugiau ligonių, keičiant tik pagrindines viršutines aprangos detales – pirštines, antbačius. Tačiau darbuotojų saugumas – svarbiausia.

„Bet kada sumąstęs negali nei atsigerti, nei užkąsti. Būna ir kritinių atvejų, kai išeinam iš izoliacinių palatų ir nusirengiam. Negali padėti žmogui, jei pats jautiesi blogai“, - sako gydytoja.

Vien dėl specialios aprangos gydytojas turi labai kruopščiai susiplanuoti savo laiką: numatyti laiką pavalgyti, atsigerti, patenkinti visus savo fiziologinius poreikius. Skyriuje yra paliktas vienas sanitarinis mazgas personalui ir nešvarioje zonoje, tačiau visi supranta, kaip sudėtinga juo pasinaudoti, kai tiek daug apsaugos priemonių reikia nusirengti teisingai ir saugiai.

Būnant skyriuje visą dieną, medikams tenka dėvėti respiratorių, o su juo ir nuovargis greitesnis, didesnis, ir susikalbėti sunkiau. Kalbant su pacientu garsas duslesnis, ne visi iš pirmo karto išgirsta, ypač vyresni žmonės. Personalas taip pat blogiau girdi, norint ką pasakyti ar ko paklausti, tenka prieiti.

„Komunikacija labai pasunkėjo, nes ir veido išraiškos niekas nemato, o ja pasakoma išties daug“, - sako gydytoja.

Gydydama vien COVID-19 liga sergančius pacientus, gydytoja suprato, kad labai trūksta paprastesnio bendravimo su pacientu. Pacientui taip pat gali stigti paprasto, žmogiško kontakto. Kai personalas nuolat dėvi apsaugines priemones, tarp mediko ir ligonio susidaro atskirtis. Vargina ligonį ir tai, kad negali jo lankyti artimieji.

Tikrų ligonių srautas

Prasidėjus sergančiųjų COVID-19 srautui, po du-tris pacientus atvykdavo kasdien. Iki šiol jie dar talpinami Infekcinių ligų skyriuje, tik labai sunkios būklės keliami į Chirurginės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. Daugumai susirgusiųjų COVID-19 pažeidžiami plaučiai, bet kitiems gali išsivystyti gyvybei grėsmingas respiracinis distreso sindromas- sunkus kvėpavimo nepakankamumas. Jiems reikia sudėtingesnės pagalbos, nes didesnis pavojus, kad dėl hipoksijos gali pablogėti bendra būklė ir gali tekti intubuoti – jungti dirbtinį plaučių ventiliacijos aparatą. O tam jau reikia reanimatologo konsultacijų, kuris ir sprendžia tolesnio gydymo taktiką.

Infekcinių ligų skyriuje dirbantys trys gydytojai keičiasi kas trečią dieną, tad infektologų teikiamos paslaugos užtikrinamos 24 valandas 7 dienas per savaitę. Paciento vizitacija numatyta pagal algoritmą. Tačiau sergantiesiems šia liga nėra vienodo intervalo. Jei ligonis sunkesnės būklės, karščiuoja, kosėja ar dūsta, medikai jį lanko dažniau, net jei pacientas ir nekviečia.

„Bet mes nesame amžini – galime ir pavargti, ir perdegti, ir išsekti . Jei poreikis didės, gali prireikti komandą papildys daugiau žmonių, parodys laikas“, - sako gydytoja.

Per pamainą daugiausia laiko praleidžiama skyriuje. Jei ne palatose, tai būnama zonoje, kur yra visi medicinos dokumentai, ligų istorijos, tad tvarkomi paskyrimai, planuojamas pacientų gydymas.

Pamainoje drauge su gydytoju dirba dvi slaugytojos. Jos apsirengusios apsauginiais drabužiais eina pas pacientus, kol jiems suleidžia vaistus, jungia lašines infuzijas, pasikeisdamos prižiūri pacientus.

Neretai iš palatų sugrįžusios medikių skruostus dar ilgai „puošia“ nuo respiratoriaus įsirėžusios žymės. Stingant oro ir pilant prakaitui nuo ryto iki vakaro palatose dirba ir slaugytojų padėjėjos, kurioms tenka valyti palatas, šluostyti durų rankenas, stalus bei kitus paviršius daug dažniau, nei įprastai. Nes visi žino, jeigu bus gera dezinfekcija, kontaktinio užsikrėtimo skyriuje nebus.

„Mes, infektologai, gerai žinome, kad susiduriame su jau infekuotais pacientais, tad turime apsaugoti ir save, ir savo aplinką. Suprantame, kad jeigu vienas mūsų susirgtų, visas skyrius turės izoliuotis“, - sako jauna gydytoja, kuriai, drauge su kitais skyriuje dirbančiais medikais, likimas lėmė šiandien būti pačioje pavojingiausioje, atsakingiausioje ir sunkiausioje ligoninės zonoje, kur gydomi visame pasaulyje grėsmę sukėlusio viruso susargdinti žmonės. Paklausta, ko labiausiai norėtų, gydytoja sako, kad svarbiausia šiandien, kad visi liktų namie ir taip padėtų medikams, kuriems didžiausią ir gražiausią pavasario šventę šv. Velykas teks sutikti ligoninėje.