Cho­ras „Po­li­fo­ni­ja“ – tarp tra­di­ci­jos ir nau­jo­vių

Šiauliai

Nau­jau­sias cho­ro „Po­li­fo­ni­ja“ pro­jek­tas „Ein sau­le­lė ap­link dan­gų“. (Sauliaus Prapiesčio nuotr.)

Kvadratas. Meno teritorijaŠaltinis: Etaplius.lt

202592

Be­veik 50 me­tų Šiau­liuo­se skam­ba cho­ro „Po­li­fo­ni­ja“ kon­cer­tai. Ne­pai­sant gau­sy­bės gast­ro­lių Lie­tu­vo­je, kur „Po­li­fo­ni­ja“ kon­cer­tuo­ja daž­niau nei mies­te, ku­ria­me re­zi­duo­ja, šiau­lie­čiai šį pro­fe­sio­na­lų mu­zi­kos ko­lek­ty­vą lai­ko sa­vu. Vy­res­nis šiau­lie­tis dai­ni­nin­kus at­pa­žįs­ta iš vei­dų, nors jie cho­re kei­čia­si, kaip lai­kui ei­nant kei­čia­si ir at­lie­ka­mos pro­gra­mos.

Choras, tarybiniais laikais įkurtas dirigento Sigito Vaičiulionio, buvo nepaprastai progresyvus ir novatoriškas, nes tuo metu atliko koncertų salėse nepageidaujamas religinės muzikos programas, maskuojančiai pavadindamas jas „senąja muzika“. Senųjų pasaulietinių dainų, dvarų muzikos – baroko, renesanso laikų kompozitorių kūrinių – „Polifonijos“ programose buvo didžioji dalis: senąją dvarų ar religinę muziką vėl prikelti gyvam atlikimui buvo to meto iššūkis ir naujovė.

Praėjusiais metais choras „Polifonija“ klausytojams vėl pateikė staigmenų, pasirodė esantis kitoks, šiuolaikiškas, naujais meniniais sprendimais įsiliejantis į šiandieninį chorinės muzikos kontekstą. Ypač išsiskyrė koncertinės programos „30 metų šviesos“, „Ilgesiui ir vilčiai “ bei „Ein saulelė aplink dangų“.

Choro meno vadovas Linas Balandis, bandydamas apibūdinti šias tris premjeras, sako, kad visi trys kūriniai išlipa iš kokio nors konkretaus žanro rėmų, ir tai jau yra būdinga net nebe postmodernizmui, o labiau postpostmodernizmui. Aktualus tampa tarpdiscipliniškumas, atsiranda vis naujų išraiškos priemonių: įvairių vizualų, šviesų, vaizdų. Vienur jos tampa dainuojamųjų kūrinių iliustracijomis, kitur visiškai savarankišku meniniu turiniu, verčiančiu muzikinį vyksmą priimti dviem lygmenimis: klausomuoju ir regimuoju, kuriuose garsas ir vaizdas tarsi gyvena atskirus gyvenimus, siejamus bendros idėjos. Tokie nauji išraiškos būdai ne tik atskleidžia kitokį požiūrį į šių dienų aktualijas, bet ir leidžia senas tradicijas turinčiam chorui tas naujoves įtvirtinti kultūros lauke.

Tokios naujovės, be abejonės, laužo tradicinio choro įvaizdžio principus, tačiau žiūrovui pateikiamas naujas požiūris į chorinės muzikos, paties choro galimybes, o pats kolektyvas sukuria kažką visai unikalaus, naujo, ko nebuvo iki šiol.

Programa „30 metų šviesos“ su dainininke ir dainų autore Raminta Naujanyte-Bjelle maloniai nustebino jauno režisieriaus Augusto Gornatkevičiaus sprendi-mu dainų kontekste pateikti filmuotos dokumentikos: pačių choristų pasakoji-mų apie tris dešimtmečius trunkantį gyve-nimą po Lietuvos išėjimo iš Tarybų Sąjungos, gyvenimą iki Nepriklausomybės paskelbimo ir po jo. Choristų amžius skir-tingas, taigi skirtingos ir patirtys. Autentiškas dainų ir pasakojimų perpynimas įgauna visai naują meninę išraišką, kuri paveikumu prilygsta spektakliui ar dokumentiniam filmui.

Chorinė siuita „Ilgesiui ir vilčiai“ (kompozitorius Gintautas Venislovas, teksto autorius Vladas Braziūnas) savo muzikine raiška labiau priskirtina tradiciniam „Polifonijos“ repertuarui, tačiau instrumentinės grupės sudėtis (perkusija, elektrinė gitara, kontrabosas, birbynė) ir skaitovo, kaip atskiro atlikėjo, vaidmuo vėl sukuria originalią meninę intrigą. Choras lyg ir nieko neveikia, dainuoja tradiciškai stovėdamas, paisydamas dirigento mostų, tačiau muzika, tekstas, ritmas, dinamika verčia pajusti vyksmą, judesį, kylančią aistrą, nerimą, įtampą, neviltį, skausmą, ir visa tai susilieja į vieną aiškiai artikuliuotą mintį: „Tu klausi, kas yra siela?“

Programa „Eina saulelė aplink dangų“, skirta archeologės, antropologės, archeomitologijos pradininkės Marijos Gimbutienės 100 metų sukakčiai, išsiskiria iš visų Lietuvos chorinės muzikos kūrinių. Tradicinis Rėdos rato naratyvas traktuojamas visiškai naujai. Tokį kūrinio originalumą lėmė skirtingų kompozitorių pasirinkimas kiekvienai kūrinio daliai: pavasariui – Algirdas Martinaitis, vasarai – Nijolė Sinkevičiūtė, rudeniui – Donatas Zakaras, o žiemai – Juta Pranulytė. Skirtingi kompozitoriai – skirtinga muzika ir raiškos priemonės. Visas dalis sujungus į visumą, išryškėja ne tik kompozitorių skirtybės, bet ir naujas požiūris į tradicinį Rėdos ratą. Paaiškėjo, kad jis jau suprantamas ir skamba kitaip nei prieš 20 ar 50 metų, kad pasaulio suvokimas ir jo perteikimas muzikinėmis priemonėmis nebetelpa į tradicinius, dažnam žiūrovui įprastus šablonus, o prašneka visai kita muzikine ir vaizdine kalba, kai kuriose vietose net užgožiančia ramiu išmintingu seno žmogaus balsu (teksto autorius ir skaitovas Vladas Braziūnas) tariamus giliamintiškus žodžius.

Jaunai režisierei Uršulei Bartoševičiūtei dėl premjeroms pasirinktų pernelyg mažų erdvių daug vietos išreikšti savo kūrybiniams sprendimams nebuvo, tačiau „Giunter Percussion“ savo burtais ir Ieva Skorubskaitė savo unikaliai interpretuojama muzikine medžiaga, kur vokalas įgauna neįtikimus atspalvius, perkėlė klausytojus į visai kitokį, neįprastą muzikinį vyksmą, visus šokiruojantį įvairiausiais aspektais.

O kaipgi tradicija? Ji eina greta, ji įaugusi į choro dainavimo stilių ir repertuarą. Bene geriausias to liudijimas – dalyvavimas ortodoksų religinės muzikos festivalyje-konkurse Lenkijoje, kurio profesionalių chorų kategorijoje „Polifonijai“ skirta pirmoji vieta ir nugalėtojų diplomas.

Tradicinis naujametis koncertas Šiaulių katedroje (dirigentas Povilas Vanžodis) taip pat sugrąžino klausytojus prie senų choro „Polifonija“ tradicijų – giedro ir mąsliai šventinio programos sprendimo, kur skambėjo ir J. Naujalio, ir G. Kalino, ir užsienio kompozitorių kūriniai, kuriuos kartu su choru koncerte niūniuoja ir publika.

Gyvenimas eina pirmyn, ir „Polifonija“ eina kartu, saugodama tradicijas ir atsiverdama naujiems toliams.

Ni­jo­lė Sai­mi­nin­kie­nė

Foto galerija:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt