Angle down Atgal

Choras „Diemedis“ švenčia 25-erių metų kūrybinės veiklos sukaktį

Šiais metais Kėdainių kultūros centro Tremtinių ir politinių kalinių mišrus choras „Diemedis“ švenčia reikšmingą 25-erių metų kūrybinės veiklos sukaktį. Choro „Diemedis“ veikla jo dalyviams ypatinga, džiuginanti savo repeticijomis ir koncertais, persipynusi daugybe gražių prisiminimų ir ateities planų. Choro veiklos istorijos prisiminimus papasakojo buvusi choro vadovė, vadovavusi chorui ilgiausiai – 15 metų, Aušra Nefaitė-Poškienė, choro seniūnė, chore dainuojanti nuo jo įkūrimo pradžios Kristina Župerkienė, ateities planais ir lūkesčiais pasidalino dabartinis choro vadovas Algirdas Kučiauskas ir choro narys Kęstutis Antanas Nekrošius, ko gero, vėliausiai įsiliejęs į kolektyvo veiklą.

 

Choro istorija

Mišrus vokalinis ansamblis vadovaujamas šviesaus atminimo Kėdainių krašto kultūros premijos laureato Vaclovo Šablevičiaus palengva išaugo į Tremtinių ir politinių kalinių chorą. Choro įkūrėjui ir vadovui V. Šablevičiui pačiam teko ragauti politinio kalinio duonos, taigi suburti dainai panašaus likimo žmones jam sekėsi puikiai. Choras įkurtas 1996 metais ir sėkmingai gyvuoja iki šiol. Chorui „Diemedis“ vadovavo Vaclovas Šablevičius, Algirdas Viesulas, Aušra Nefaitė-Puoškienė. Dabartinis choro vadovas – Algirdas Kučiauskas.

Choro „Diemedis“ sudėtis nuolatos keitėsi. Pirmaisiais choro gyvavimo metais jame dainavo 44 dalyviai. Nuo kolektyvo įkūrimo pradžios jo veikloje dalyvavo 10 tremtinių, tačiau bėgant laikui jų gretos mažėjo. Šiuo metu chore dainuoja du tremtiniai. Dabartinis kolektyvo vadovas Algirdas Kučiauskas yra tremtinių vaikas, gimęs Irkutsko srityje, Sibire. Visi choro dalyviai – tikri Lietuvos patriotai, išgyvenę skaudžias netektis, valstybės nepriklausomybės kovos metus. Chore „Diemedis“ nuo pat jo įkūrimo jau 25 m. dainuoja Janina Bartašienė, Virginija Griciuvienė ir choro seniūnė Kristina Župerkienė. Šiuo metu kolektyve dainuoja 29 dalyviai – 7 vyrai ir 22 moterys.

Kiekvienais metais Tremtinių ir politinių kalinių choras „Diemedis“ su kitais Lietuvos tremtinių chorais susitinka Ariogaloje tradiciniame Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“, dalyvauja kas antrus metus vykstančioje respublikinėje politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventėje, koncertuoja kėdainiečiams, dalyvauja kitų miestų organizuojamose šventėse ir festivaliuose.

Brangūs prisiminimai

Ilgametė choro „Diemedis“ dalyvė seniūnė Kristina Župerkienė mielai dalijosi prisiminimais apie choro „Diemedis“ veiklą: „Įstojau į Šaulių sąjungą ir vienas šaulys dalyvavo choro veikloje, ėmė ir pakvietė mane dainuoti, o aš mėgau dainuoti dar vaikystėje, todėl prisijungiau. Taip prasidėjo mano draugystė su choru. Choras „Diemedis“ ilgokai neturėjo pavadinimo, tačiau pradėjus dalyvauti dainų šventėse ir pamačius, kad kiti turi savo pavadinimus, nuspręsta chorui išrinkti vardą. Dalyviai siūlė savo variantus, bet pavadinimą „Diemedis“ sugalvojo pats maestro Vaclovas Šablevičius, o visi tuomečiai choristai jam vieningai pritarė.
Nuo pirmų mano dalyvavimo choro veikloje dienų vadovas V. Šablevičius įteikė man sąsiuvinį ir pasakė, kad būsiu seniūne, ja esu jau 25 metus. Choro seniūnas tai dešinė ranka vadovui. Ko nespėja vadovas, padaro seniūnas. Visi ūkiniai reikalai gula ant seniūno pečių.“

Pasak Kristinos, savo gyvavimo pradžioje, kaip ir dabar, choras daug repetuodavo, tačiau neturėjo repeticijoms pritaikytų patalpų, todėl glaudėsi tremtinių būstinėje. Tuometinio choro vadovo Vaclovo Šablevičiaus dėka choras buvo kviečiamas koncertuoti į įvairius Kėdainių krašto bendruomenei reikšmingus renginius, atmintinų datų minėjimus.

Paklausta, kas lėmė jos ilgalaikį dalyvavimą choro veikloje, K. Župerkienė atsako: „Net nepajutau kaip greitai prabėgo laikas. Nuostabus choro kolektyvas ir vadovai. Per 25 metus tarp choristų ir vadovų nebuvo jokių nesusipratimų. Kolektyvas draugiškas, galime vieni kitais pasitikėti. Man kolektyvas tapo antra šeima. Nežinau, kaip bus, kai negalėsiu dainuoti. Tiek metų išdainuoti garbaus amžiaus žmonėms yra džiaugsmas sau ir kitiems. Norėčiau, kad choras dar ilgai gyvuotų.“

Paprašyta pasidalinti įdomiu nutikimu, įvykusiu dalyvaujant choro veikloje, seniūnė Kristina dalijasi prisiminimais: „Dažnai tekdavo vesti choro koncertus. Vieno koncerto metu sutarėme su vadovu V. Šablevičiumi, kad chorą pristatysime eilėmis kartu, maestro padeklamuos porą posmelių, o paskutinį deklamuosime abu, tačiau aš taip svajingai žiūrėjau ir klausiau, kaip deklamuoja maestro, kad pamiršau, jog ir man reikia deklamuoti, taip ir prastovėjau, kol maestro baigė choro pristatymą.“

Buvusi choro „Diemedis“ vadovė Aušra Nefaitė-Poškienė chorui pradėjo vadovauti nuo 2002 m. Ji chorui vadovavo ilgiausiai, net 15 m. Choro „Diemedis“ buvusi vadovė A. Nefaitė-Poškienė noriai dalijosi prisiminimais apie praėjusius vadovavimo metus: „Laikas labai greitai praėjo. Repetuodavome du kartus per savaitę, o laiką skaičiuodavome ne savaitėmis ar mėnesiais, o nuo vieno pasirodymo iki kito. Tai buvo gražiausi mano gyvenimo metai profesine prasme. Turiu muzikinį išsilavinimą, pašaukimą. Norėjau padėti žmonėms mokytis, siekti, prasmingai leisti laiką. Puiku, kad mano ir choro dalyvių siekiai buvo bendri, požiūriai sutapo. Mano pačios tėtis yra tremtinys, taigi, šie žmonės, jų išgyvenimai man labai artimi. Dažniausiai koncertuodavome per atmintinų dienų minėjimus, turėjome koncertinių išvykų į kitus miestus, rajonus. Chorai, kaip dabar, taip ir anksčiau, vieni kitus kviesdavo į savo organizuojamus renginius. Tokiuose renginiuose susirinkdavo po 3‒4 chorus, kartais padarydavo bendrą programą. Bendri renginiai labai naudingi. Naujų kūrinių išgirsdavome, susipažindavome, su kitų chorų vadovais dalindavomės patikusių dainų tekstais, natomis. Taip pat dalyvaudavome šventėje „Su Lietuva širdy“ ir respublikinėje politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventėje, kuri vykdavo kas dvejus metus vis kitoje vietoje. Vieną kartą teko ir man ją organizuoti. Tai buvo 2016 m., ši šventė vyko Kėdainiuose.“ Tuometinė choro vadovė A. Nefaitei-Poškienei laikėsi nuostatos, kad choras „Diemedis“ dainuotų kuo daugiau šviesaus atminimo choro įkūrėjo ir buvusio vadovo V. Šablevičiaus kurtų dainų. Pavykdavo atrasti ir užmirštų maestro dainų ir prikelti jas naujam gyvenimui. Choro repertuaras visada turėjo ryškų tautiškumo atspalvį“.

Paprašius papasakoti nutikimus, įsiminusius vadovaujant Kėdainių kultūros centro chorui „Diemedis“, A. Nefaitė-Poškienė prisimena: „Chore dainavo keletas labai poetiškų žmonių. Kokiai nors reikšmingesnei progai sukurdavo ilgiausius eilėraščius. Kai pagimdžiau savo dukrytę, buvau apdovanota 5 posmelių eilėraščiu apie mano džiaugsmą ir vaikelio laukimą. Apie pirmą savo dirigavimą jungtiniam chorui sužinojau netikėtai, tą pačią dieną, labai jaudinausi, nes diriguoti teko 33 chorams vienu metu. Matyt, „Diemedžio“ choristams persidavė mano jaudulys, nes jie parašė man eilėraštį apie mano išgyvenimus, įtampai atslūgus buvo smagu paklausyti. Viena moteris yra parašiusi labai ilgą eilėraštį, gal 30 posmelių. Ji choro metu sėdėdavo ir stebėdavo, kas vyksta aplink, ir apie kiekvieną narį parašė bent po posmą ar du, į eilėraštį įpynė mano pastabų ir pamokymų. Mano vaikai taip pat buvo įtraukti į profesinę veiklą, prisimenu, kad Dainų švenčių repeticijų metu aš diriguodavau, o mano sūnūs stovėdavo šalia manęs. Visada labai smagios būdavo koncertinės išvykos, su dainomis autobuse. Žinoma, choristų dainavimui autobuse aš nevadovaudavau, taigi visi dainuodavo atsipalaidavę, iš širdies.“

Paklausta, kuo choras „Diemedis“ yra ypatingas, A. Nefaitė-Poškienė negaili šiltų žodžių: „Choro dalyviai – nuostabūs, galima jiems baltai pavydėti. Choristai degdavo noru visur dalyvauti. Jeigu paklausdavau, ar nori važiuoti į koncertines išvykas ar dalyvauti koncertuose, labai retai išgirsdavau neigiamą atsakymą. Žmonės buvo pilni energijos, man beliko jiems padėti siekti ir veikti. Tą ir darėme. Choro dalyvių amžius buvo įvairus. Maždaug nuo 50 m. iki 80 m. ir vyresni. Dalyvavimas choro veikloje dažnam dalyviui buvo tapęs gyvenimo būdu. Jie sakydavo, kad į choro repeticijas eina kaip į šventę, tai puiki proga susitikti, pabendrauti, gerai praleisti laiką.“

Buvusi choro vadovė įsitikinusi, kad sėkmingas, ilgametis choro gyvavimas priklauso ir nuo niekada nepailstančios choro seniūnės Kristinos Župerkienės, kuri visada mokėjo suburti kolektyvą, dalintis savo gera energija, uždegti. A. Nefaitė-Poškienė prisimena, kad vadovavimo pradžioje ir pati kreipėsi į seniūnę pagalbos dėl organizacinių dalykų, o ji visada geranoriškai padėdavo.

„Choro dalyviams linkiu neišsenkančios energijos ir sveikatos, kad ji leistų nuveikti dar daug darbų ir pasiekti užsibrėžtus tikslus,“ – linkėjo ilgiausiai chorui „Diemedis“ vadovavusi A. Nefaitė-Poškienė.

Apie dabartį ir ateities planus

Dabartinis Tremtinių ir politinių kalinių mišraus choro „Diemedis“ vadovas Algirdas Kučiauskas chorui vadovauja penketą metų, jau seniai radęs bendrą kalbą su kolektyvu, jo narių gerbiamas ir mylimas, sako chorui pradėjęs vadovauti visai atsitiktinai: „Kėdainių kultūros centro direktorė Ona Mikalauskienė paprašė laikinai pavaduoti išvykusią į užsienį tuometinę choro vadovę Aušrą Nefaitę-Poškienę. Esu baigęs choro dirigavimo specialybę buvusioje Kauno J. Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar J. Gruodžio konservatorija), bet su chorais dirbti daug neteko. Pradžioje buvo truputį neramu, tačiau gana greit susigyvenome su „Diemedžio“ dalyviais. Kolektyvas net pasipildė naujais nariais. Choras „Diemedis“ vienija didelę gyvenimišką patirtį, savas tradicijas turinčius žmones. Jie nuoširdūs ir geranoriški, visi turi be galo daug energijos ir optimizmo. Kaip sakoma – ir džiaugsme, ir bėdoje kartu jau daug metų. Dažnai ir vadovą paskatina gerokai padirbėti.“

Chorui „Diemedis“ kaip ir kiekvienam mėgėjų meno kolektyvui svarbu bendradarbiauti su kitais panašaus pobūdžio kolektyvais. Kiekvienais metais Lietuvos tremtinių chorai susitinka Ariogaloje, kur pirmąjį rugpjūčio šeštadienį kasmet vyksta Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“. Pasak A. Kučiausko, Kėdainių kultūros centro choras „Diemedis“ turbūt nėra praleidęs nei vienos šios šventės ir yra vienas gausiausių kolektyvų dalyvių skaičiumi. Chorui vadovaujant A. Kučiauskui, kolektyvas dalyvavo Jonavos, Ukmergės, Marijampolės, Kauno chorų jubiliejiniuose renginiuose.

Choro „Diemedis“ repertuare, kaip ir visuose Lietuvos tremtinių chorų repertuaruose, vyrauja Lietuvos tremtinių dainos, aranžuotos kompozitorių ar buvusių chorų vadovų. Kolektyvas daug dainuoja šio choro įkūrėjo ir buvusio vadovo Vaclovo Šablevičiaus autorinių dainų. „Dalyvaujant Lietuvos senjorų dainų šventėje Vilniuje, repertuarą papildėme ir žinomomis lietuvių kompozitorių dainomis – Stasio Žlibino ir Algio Bražinsko „Brangiausia žemė“, Juozo Gudavičiaus ir Ksavero Sakalausko-Vanagėlio „Kur giria žaliuoja“. Pastaraisiais metais repertuare atsirado ir Vytauto Povilaičio daina „Po gandro sparnais“, kuriai žodžius parašė Janina Štrimaitienė.“ – apie dabartinį choro repertuarą kalbėjo vadovas A. Kučiauskas.

Apie choro koncertinę veiklą dabartinis vadovas pasakojo: „Pastaraisiais metais Covid-19 pandemija kiek pristabdė kolektyvo koncertinę veiklą, bet kasmet koncertuojame minint Gedulo ir vilties dieną, taip pat prie žuvusių už Lietuvos laisvę amžino poilsio vietų, paminklų. Kasmet ruošiamės ir dalyvaujame sąskrydyje Ariogaloje „Su Lietuva širdy“, kuriame dainuoja visos Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių chorai, groja karinis orkestras, taip pat atliekame sakralines giesmes šiai šventei skirtose šv. mišiose Ariogalos bažnyčioje. Choras su savo vėliava ir dainomis dalyvauja ir iškilmingoje šventės eisenoje. Dalyvaujame Kėdainių kultūros centre vykstančiuose renginiuose, Kėdainių rajono dainų šventėse. Prieš 2019 metais vykusią Lietuvos senjorų dainų šventę Vilniuje chorui teko gerokai padirbėti prie repertuaro, o man kaip choro vadovui buvo didelis įpareigojimas ir  jaudinanti proga tūkstantiniam jungtiniam visos Lietuvos chorui diriguoti Stasio Žlibino ir Algio Bražinsko dainą „Brangiausia žemė“.

Ilgus metus gyvuojančio choro nariai nepailsta, turi dar daug ateities planų ir siekių. „Norisi ne tik dar pakoncertuoti, pasisvečiuoti šventėse kituose rajonuose, dar kartą sudalyvauti Lietuvos senjorų dainų šventėje Vilniuje. Smagu būtų kartu ir papramogauti, ruošiamės aplankyti Kauno muzikinį teatrą.“ – sako vadovas.

„Sveikinu „Diemedžio“ choro dalyvius ir buvusius vadovus su gražia sukaktimi – 25-mečiu. Noriu padėkoti visiems kolektyvo dalyviams už palaikymą. Už be galo didelę pagalbą įvairiais organizaciniais klausimais dėkoju „Diemedžio“ choro seniūnei Kristinai Župerkienei. Labiausiai linkiu visiems mums sveikatos, energijos, noro dainuoti, koncertuoti, susiklausymo ir gražaus bendradarbiavimo ateityje,“ – linkėjo dabartinis choro vadovas Algirdas Kučiauskas.

Kėdainių kultūros centro Tremtinių ir politinių kalinių mišriame chore „Diemedis“, kaip ir kituose mėgėjų meno kolektyvuose, vyksta dalyvių kaita. Prieš dvejus su puse metų į kolektyvo veiklą įsitraukęs naujausias narys Kęstutis Antanas Nekrošius noriai dalijasi savo veiklos pradžios istorija chore: „Atsitiktinai susitikau su savo pažįstamomis „Diemedžio“ choristėmis  Aldona ir Elena. Jos ir pakvietė ateiti į choro repeticiją, išgyrė ir choro vadovą. Pradžioje pagalvojau, kad gal man užtenka įvairios veiklos, bet kažkoks stimulas paskatino ateiti. Atėjęs prisistačiau, papasakojau apie save, kas mane pakvietė į repeticiją ir paklausiau, ar priims. Atrodo, niekas neprieštaravo… Repeticija patiko, puikus parinktas repertuaras, dainų melodijos, gilūs, prasmingi tekstai. Jaučiu didelę pagarbą poetams, kurių pavardžių anksčiau net nežinojau, už talentą žodžiais išsakyti gimto krašto, paliktų artimųjų ilgesį, įsijausti į Sibiro toliuose ištremtų žmonių išgyvenimus. Ir nejučia dainoje tardamas tuos žodžius pats susimąstau apie praeities baisumus ir neteisybes, neapsakomas žmonių patirtas kančias. Sakyčiau, man repeticijos, pats dainos „užauginimo“ procesas gal net malonesnis už koncertus.“

Paklaustas apie choro „Diemedis“ koncertus, kuriuose teko dalyvauti, Kęstutis Antanas prisimena: „Su choru man teko koncertuoti Kėdainiuose, Ariogaloje, Vilniuje, Marijampolėje, Radviliškyje. Labiausiai įsiminė pasirodymai Ariogaloje sąskrydžiuose „Su Lietuva širdy“. Šie sąskrydžiai įspūdingi chorų gausa ir bendru dainų skambesiu, nors man pačiam labiau patinka mažesnės auditorijos…“

Choras „Diemedis“ visada mielai laukia naujų narių. Paprašytas papasakoti kodėl verta dalyvauti choro veikloje, Kęstutis Antanas Nekrošius atsako „Choro veikloje moterų persvara kur kas didesnė, taigi įsilieti į choro veiklą norėčiau padrąsinti vyrus. Jei jaučiate, kad norite dainuoti, ateikite, nelaukite, kol jus asmeniškai pakvies. Chore reikia pusiausvyros. Repeticijose smagu pabendrauti, širdimi pajusti gražiai skambančią prasmingą dainą, kuri kaip sakoma „griebia už dūšios“. Turime puikų vadovą Algirdą Kučiauską, rūpestingą choro seniūnę Kristiną Župerkiene. Ateikite, nuoširdžiai jūsų laukiame.“

Parengė Daiva Burinskytė-Valdmonė

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite