Buvusiame Didžiajame Vilniaus gete - tyli popiežiaus Pranciškaus malda

Vilnius
Buvusiame Didžiajame Vilniaus gete - tyli popiežiaus Pranciškaus malda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris Viktorija Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Buvusiame Didžiajame Vilniaus gete popiežius Pranciškus tylia malda pagerbė holokausto aukas.

Prieš 75 metus rugsėjo 23 dieną likviduojant šį getą žydai buvo šaudomi ir laidojami Panerių miške, kiti vežami į koncentracijos stovyklas. Išsigelbėti pavyko nedaugeliui.

Lietuvoje holokaustas prasidėjo nacistinei Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą. Jo metu, neskaičiuojant pabėgusiųjų, išžudyta apie 96 proc. Lietuvos žydų. Iš maždaug 208-210 tūkst. žydų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo nužudyti 190-196 tūkst., didžioji dalis tarp 1941 metų birželio ir gruodžio.

Prieš Viešpaties Angelo maldą kalbėdamas Kauno Santakoje, Šventasis Tėvas sakė šiomis dienomis ypač galvojantis apie žydų bendruomenę.

Kaip pabrėžė popiežius, Lietuva matė galutinį Vilniaus geto panaikinimą, tokiu būdu užbaigiant prieš dvejus metus pradėtą tūkstančių žydų naikinimą.

„Kaip kad skaitome Išminties knygoje, žydų tauta perėjo per pažeminimus ir kankinimus. Prisimindami šiuos laikus, prašykime Viešpatį, kad suteiktų mums įžvalgumo dovaną, kad galėtume laiku atpažinti pražūtingas užuomazgas, pasirodančias įvairiais pavidalais, kurie atrofuoja to nepatyrusių kartų širdį, kad jie nepasiduotų sirenos giesmių vilionėms“, - kvietė popiežius.

Evangelijoje Jėzus primena apie pagundą: troškimą būti pirmiems, būti pranašesniems už kitus, kad atidžiai budėtume ir nepasiduotume jai, kuri gali užsimegzti kiekvieno žmogaus širdyje.

„Kiek kartų yra atsitikę taip, kad kuri nors tauta ima manyti esanti pranašesnė už kitą, turinti daugiau teisių nei kita, daugiau privilegijų išlikti arba užkariauti. Kokias priemones siūlo Jėzus, kai pasireiškia tokios užuomazgos mūsų širdyse ar kurios nors visuomenės arba tautos mentalitete? Tapti pačiu paskutiniu ir visų tarnu; būti ten, kur niekas nenori eiti, kur niekas neužklysta, pačiame atokiausiame užkampyje; ir tarnauti, kuriant susitikimo erdves su pačiais paskutiniais, su atstumtaisiais. Jei galia tam tarnautų, jeigu leistume Evangelijai persmelkti mūsų gyvenimus, tuomet solidarumo globalizacija iš tiesų būtų tikrovė“, - pabrėžė popiežius.

„Šią popietę melsiuosi prie paminklo Geto aukoms Vilniuje, minint 75 metų sukaktį nuo jo sunaikinimo. Aukščiausiasis telaimina dialogą ir bendrą įsipareigojimą dėl teisingumo ir taikos“, - Kaune sakė Šventasis Tėvas.

Tuo pat metu sostinės choralinėje sinagogoje minėta Didžiojo Vilniaus geto likvidavimo diena - skaityti gete žuvusiųjų vardai, vidurdienį sostinės Rūdninkų skvere vyko jaunojo Vilniaus geto kalinio ir metraštininko Icchoko Rudaševskio dienoraščio skaitymai.

Masinių žydų žudynių vietoje Paneriuose paminėtos holokausto aukos. Kaip Eltai sakė Paneriuose jidiš kalba kalbėjusi vilnietė Fania Brancovskaja, kurios pasisakymas verstas į lietuvių ir anglų kalbas, 75 metų Vilniaus geto likvidavimo sukaktis jai reiškia 75 metus nuo tos dienos, kai paskutinį kartą matė savo artimuosius.

„Paneriuose pagerbėme žuvusiųjų atminimą. Tai vieta, kur per 3 metus nuo 1941 liepos iki 1944 liepos veikė naikinimo fabrikas. Paneriuose žemė permirkusi 100 tūkst. nekaltų žmonių krauju. Iš jų 70 tūkst. moterų, vyrų ir vaikų žuvo tik todėl, kad buvo žydų tautybės”, - sakė F. Brancovskaja.

Tai, kad tokią svarbią dieną holokausto aukas pagerbs ir Lietuvoje viešinti popiežius Pranciškus, jai ir visai žydų bendruomenei labai svarbus įvykis. „Svarbus ne tik mums, bet ir tiems, kurie gelbėjo žydus, taip pat žmonėms, iki šiol neigiantiems tai”, - Eltai sakė F. Brancovskaja.

Sekmadienį, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, sostinės Rūdninkų skvere vilniečiai iš akmenėlių ant grindinio išdėliojo Dovydo žvaigždę. Visi buvo pakviesti padėti po akmenuką už kiekvieną genocido auką.

ELTA primena., kad masinis žydų izoliavimas nuo visuomenės, uždarant juos į Vilniaus getą, pradėtas pirmosiomis 1941 metų rugsėjo dienomis. Vilniuje iki karo gyveno 57 tūkst. žydų, 50 tūkst. žuvo gete arba mirė dėl nepakeliamų sąlygų ir ligų.

Mažasis žydų getas (Stiklių, Gaono, Antokolskio, Žydų gatvėje), kuriame gyveno apie 11-12 tūkst. žmonių, veikė 1941 metais, o Didysis Vilniaus getas (Lydos, Rūdninkų, Mėsinių, Ašmenos, Žemaitijos, Dysnos, Šiaulių, Ligoninės gatvėse) nuo 1941 metų rugsėjo 6 iki 1943 rugsėjo 23 dienos.

Likviduojant getą žydai buvo šaudomi ir laidojami Panerių miške, kiti vežami į koncentracijos stovyklas. Išsigelbėti pavyko nedaugeliui.

ELTA