Būti ar nebūti Širvintų ligoninei? (2 dalis)

Vilnius
Nuotrauka iš sirvintuligonine.lt
Andželika Bagočiūnienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Praėjusiame numeryje rašėme, ką apie ligoninės likimą kalba mūsų rajono valdžios atstovai bei pačios VšĮ Širvintų ligoninės administracija. Šioje dalyje pateikiame atsakymus į rajono gyventojams rūpimus klausimus, kuriuos pateikė Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius Vytautas Mockus bei Sveikatos apsaugos ministerijos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė. Šių įstaigų atsakymai nustebino.

Tuo tarpu kai vicemerė bei Širvintų ligoninės administracija mus tikino, kad ligoninės reorganiavimo bei jungimo prie ko nors klausimas didžiausia dalimi priklauso nuo Sveikatos ministerijos bei Ligonių kasos, Ligonių kasų direktorius teigia visiškai priešingai. „ Sveikatos priežiūros įstaigų reorganizavimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra išimtinė šių įstaigų steigėjų, savininkų teisė, t. y. tik jie (šiuo atveju Savivaldybės) gali nuspręsti dėl Širvintų ir Ukmergės ligoninių sujungimo (…) Vilniaus TLK duomenimis, dėl konkrečių veiksmų, susijusių su Širvintų ligoninės ateitimi, dar nesutarta, jokių konkrečių sprendimų nepriimta. Tikime, kad savivaldybės visą reikiamą informaciją gyventojams pateiks aiškiai ir laiku,“ – teigia Vytautas Mockus.

Ministerijos teigimu, gydymo įstaigų tinklo optimizavimo planą rengia Valstybinė ligonių kasa.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pasisako už ligoninių stambinimą regionuose. Ir šios pozicijos priežastimis įvardina sparčiai mažėjantį gyventojų skaičių (Širvintų savivaldybėje gyvena apie 15 tūkstančių gyventojų). „Tokiam gyventojų skaičiui turėti normalią, kokybiškas paslaugas teikiančią ligoninę ekonomiškai, finansiškai nepajėgios net žymiai turtingesnės Europos valstybės. Dauguma mūsų medikų yra geri ir labai geri specialistai. Europoje nebėra geležinės uždangos. Medikai mato, žino, kaip yra apmokamas jų kolegų darbas kitose Europos šalyse. Jie irgi pagrįstai nori normalaus, leidžiančio gyventi oriai atlygio už savo tikrai nelengvą darbą. Nemaža šių brangiai parengti kainuojančių specialistų, nesulaukdami realių teigiamų permainų, renkasi emigranto dalią. Mūsų žmonių lūkesčiai gauti kokybiškas paslaugas, gauti jas patogiai ir kuo greičiau irgi didėja. Medicinos paslaugų teikimui reikalinga įranga, prietaisai, priemonės, medikamentai irgi tobulėja, o tuo pačiu dažniausiai ir brangsta. O mūsų valstybės ekonominiai pajėgumai, mūsų visų sumokami mokesčiai, tarp jų ir privalomajam sveikatos draudimui, deja, auga ne taip sparčiai, kaip mūsų lūkesčiai paslaugoms. Jeigu didžiuosiuose Lietuvos miestuose medikų dar kol kas užtenka, tai rajonuose jų jau labai trūksta, o kasmet jų dėl suprantamų priežasčių dar ir sparčiai mažėja. Kai kas nors užsimena, kad reikėtų įvesti prievolę baigusiesiems medicinos mokslus bent kelerius metus, už jų mokymui išleistus visų mūsų pinigus, atidirbti rajonų sveikatos priežiūros įstaigose, tai tada pakyla baisus triukšmas, jog bus pažeistos teisės, pažeisti teisėti lūkesčiai. Net jeigu politikams ir užtektų ryžto priimti tokius sprendimus, tai būtų galima daryti tik pradedančiųjų studijuoti atžvilgiu. Taigi dirbti jie pradėtų tik po šešerių–aštuonerių metų. Ne visi sulauktume šio „derliaus“. Norint greitai apsirūpinti medikais rajonuose, lieka vienintelis kelias – dideli pinigai, kad lemtų jaunimo pasirinkimą važiuoti ne į Norvegiją ar kitas šalis, bet į Širvintas, Kupiškį ar Balbieriškį... O šių didelių pinigų, deja, nėra ir greit tikrai nebus. Tai kokia išeitis lieka? Reikia stambinti ligonines ir didesniuose miestuose (Alytuje, Ukmergėje, Utenoje, Panevėžyje...) esančius medikus, tinkamai organizuojant darbą, panaudoti aplinkinių rajonų gyventojų poreikių sveikatos priežiūros paslaugoms tenkinimui,“ – aiškino Ligonių kasų direktorius.

Kokie skyriai vykdytų veiklą ir kokie specialistai dirbtų Širvintų ligoninėje, jei įvyktų sujungimas, Vilniaus TLK teigimu, spręstų ne jų institucija. Bet ragina dėmesį sutelkti į ambulatorines paslaugas, tokias kaip šeimos gydytojų ir gydytojų specialistų konsultacijos, dienos chirurgija, senyvo amžiaus žmonėms reikalingos paslaugos, slauga. Jis taip pat ragina stiprinti greitosios pagalbos paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad kol kas jokių sprendimų apie regioninių ligoninių pertvarką nėra priimta, šiuo metu vyksta diskusijos ir pasitarimai su Savivaldybių bei ligoninių atstovais.

„Tik dabar prasidėjo diskusijos apie gydymo įstaigų tinklo pertvarką, vyksta susitikimai, pasitarimai su savivaldybių ir ligoninių vadovais. Per šiuos metus turi būti parengtas planas, kaip optimizuoti gydymo įstaigų tinklą, kad jos veiktų efektyviai. Efektyviai reiškia ir tai, kad būtų ne tik tuščios sienos ir pastatai be pacientų, bet kad būtų teikiamos tos paslaugos, kurios reikalingos regionų gyventojams. Galutinių sprendimų nėra, nes jie ir negali būti skuboti. Tai jautrus klausimas, todėl reikia daug diskutuoti su visomis pusėmis, kas ir yra daroma,“ – atsakė SAM ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Viltis, kad Širvintų ligoninė būtų savarankiška ir nepriklausoma nuo kitų ligoninių, labai mažai, bet su kuo jungsimės, priklausys tik nuo mūsų išrinktųjų. Dar lieka viltis, kad išrinktieji paklaus liaudies nuomonės, informuos savo rinkėjus per kiekvieną pokyčių etapą ir vadovausis sveiku protu, o ne nepamatuotomis ambicijomis.