Bul­va­ro puo­šė­jai – Bi­ru­tė ir Ka­zys Kas­pe­ra­vi­čiai

Šiauliai

„Pe­li­ka­nus“ Šiau­liuo­se 1978 m. su­kū­rė B. Kas­pe­ra­vi­čie­nė. Pa­sak le­gen­dos, kar­tą du įsi­my­lė­ję pe­li­ka­nai at­si­li­ko nuo sa­vo bū­rio, pa­si­kly­do ir, užuo­t skri­dę į pie­tus, pa­su­ko į šiau­rę. Skris­da­mi pro Šiau­lius, nu­tū­pė į ba­lu­tę nu­mal­šin­ti troš­ku­lio. Čia pik­to­ji bur­ti­nin­kė juos pa­ver­tė ak­me­ni­mis. (Aud­ro­nio Rut­kaus­ko nuo­tr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

190327

Prieš še­še­rius me­tus – 2015 m. gruo­dį – Šiau­liai at­si­svei­ki­no su skulp­to­riu­mi Ka­ziu Kas­pe­ra­vi­čiu­mi, o po dvie­jų mė­ne­sių – 2016 m. va­sa­rį – ir su jo žmo­na skulp­to­re Bi­ru­te Kas­pe­ra­vi­čie­ne. Me­ni­nin­kai iš­ke­lia­vo, ta­čiau jų dar­bai iki šiol puo­šia mies­to bul­va­rą. Tai ir ne­se­niai iš­mon­tuo­ta prie „Šiau­lių“ vieš­bu­čio esan­ti skulp­tū­ra „Trys paukš­čiai“,  Rū­dės fon­ta­nė­lio skulp­tū­ra, prie bu­vu­sio ban­ko smak­rus pa­rė­mu­sios „Chi­me­ros“, bul­va­ro cent­re esan­tys „Pe­li­ka­nai“, o prie Kaš­to­nų alė­jos – „Trys nykš­tu­kai“.
 

Intuityviai

2011 m. K. Kasperavičius su žmona Birute buvo apdovanotas Šiaulių miesto premija už miesto viešųjų erdvių estetinio savitumo formavimą meno kūriniais, profesionaliojo skulptūros meno puoselėjimą ir ilgametę, nuoširdžią pedagoginę veiklą.

Pirmoji paskyrimą į Šiaulius gavo Birutė, nes studijas baigė metais anksčiau už vyrą. Po metų į Šiaulius atvažiavo ir Kazys. Abu buvo įdarbinti besikuriančioje Dailės mokykloje. Vilniaus dailės akademijos auklėtiniai maždaug nuo 1970-ųjų pradėjo kurti skulptūras miesto viešosioms erdvėms puošti.

rtk03706.JPG

Vienus darbus jie kūrė parodoms ir paskui tik jie buvo pastatomi skveruose, kitus – konkrečioms vietoms. Pavyzdžiui, nedidelę skulptūrą „Senį su anūkais“ B. Kasperavičienė padarė parodai, o miesto dailininkas Vilius Puronas ja pasiūlė papuošti miestą.

V. Puronas parodai pasiūlė ir padarytą „Chimerą“. Kajetonas Jurėnas, tuomečio Taupomojo banko pastato architektas, pasiūlė bankui puošti padaryti chimeras iš marmuro. Šiauliečiai chimeras pamėgo, vadina jas beždžionėlėmis ir tiek nuglostė, kad net marmuras atsipoliravo.

Tai, kad daugelis šių dviejų menininkų skulptūrų išliko mieste, nemažas nuopelnas yra ir miesto architektų, su kuriais skulptoriai Kasperavičiai bendradarbiavo. Be to, Kasperavičiai kaip niekas kitas sugebėjo sukurti skulptūras, kurios puikiai atrodė iš bet kurio taško. Esą tai pavykdavę padaryti intuityviai.

Be abejo, sovietmečiu skulptūros turėdavo pereiti valdžios filtrą: pirmiausia Vilniuje buvo meno taryba, paskui – architektūros valdyba, vėliau – Ministrų taryba ir taip toliau. Bet kokiam darbui padaryti reikėjo gauti leidimus ir ne visada iš pirmo karto.

rtk03688.JPG

Bendradarbiavimas

Skulptorius žmoną vadindavo monumentaliste ir mėgo pasakoti apie šeimyninį bendradarbiavimą. Jis padėdavo Birutei iš marmuro kalti ar metalą virinti. Kartu skulptoriai yra darę bendrą stambų darbą Etenui-Lerui – dešimt medinių natūralaus dydžio skulptūrų prakartėlei: karalius, šventuosius, asilą, piemenėlius.

Kūrė Kasperavičiai senajame Kazio tėvų name Kalniuko rajone. Dažnai po parodų darbus išdovanodavo, tik kai kuriuos namuose pasilikdavo.

Viena iš paskutiniųjų parodų, kurioje šie skulptoriai pristatė savo darbus, vyko 2011-aisiais Šiaulių dailės galerijoje ir vadinosi ji „2+2. Tapyba, skulptūra, tekstilė“. Kazys eksponavo vien tik medinius darbus, sukurtus, kaip pats sakė, tik šiame tūkstantmetyje, o Birutė rodė per dešimtmetį sukurtus, daugiausia iš medžio kūrinius. Kolegas visada stebino Kasperavičių darbštumas, kūrybingumas ir savikritiškumas.

Kasperavičių darbų yra Kėdainiuose, Pakruojyje, Palangoje, Rozalime (Pakruojo r.), keliose Šiaulių rajono gyvenvietėse. Dailininkai yra nemažai sukūrę memorialinių lentų, antkapinių paminklų, nedidelių skulptūrėlių, kurių pilni namai ir dirbtuvė.

Anuometė valdžia raukydavosi, kai skulptoriai pagal užsakymus kapinėms sukurdavo rūpintojėlių, bet nedrįsdavo jų nugriauti.

rtk03695.JPG

Skulptorius Kazys Kasperavičius

Gimė 1941 m. balandžio 3 d. Šiauliuose, mirė 2015 m. gruodžio 9 d. Šiauliuose. Lietuvos dailininkas, skulptorius, pedagogas.

1959 m. baigė Šiaulių jaunimo vakarinę mokyklą. 1961–1967 m. studijavo Vilniaus dailės institute. 1967–1969 m., 1971–1980 m. ir nuo 1981 m. – Šiaulių dailės mokyklos mokytojas, 1969–1971 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas, 1980–1991 m. vyresnysis mokslinis bendradarbis. Nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Dalyvavo respublikinėse ir miesto parodose. Svarbesni darbai: „Moteris“ (1970 m.), „Vaikas ant rutulio“ (1973 m.), dailininko V. Trušio portretas, „Gulinti“ (1982 m.), „Gimimas“ (1982 m.), fontanas „Trys paukščiai“ (1990 m.), fontanas „Rūdė“ (1985 m.), „Chimeros“ (1988 m.) ir kt. Yra ir skulptūrėlės „Mikelis“, skiriamos geriausiam metų kraštotyrininkui, autorius.

rtk03642.JPG

Skulptorė Birutė Kasperavičienė

Gimė 1941 m. gegužės 10 d. Nevieriuose, Kamajų valsčiuje, mirė 2016 m. vasario 20 d. Šiauliuose. Lietuvos dailininkė, skulptorė, pedagogė. 1954–1960 m. mokėsi Kauno vidurinėje dailės mokykloje, 1960–1966 m. studijavo Vilniaus dailės institute.

Nuo 1966 m. dirbo Šiaulių 6-ojoje vidurinėje mokykloje, 1978–1991 m. buvo Šiaulių pedagoginio instituto dėstytoja, nuo 1991 m. – Šiaulių dailės mokyklos skulptūros mokytoja ekspertė. Nuo 1974 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Šiaulių moterų dailininkių draugijos narė.

Sukūrė skulptūrines kompozicijas: „Poilsis“ (1973 m.), „Trys nykštukai“ (1976 m.), „Senis su anūkais“ (1977 m.), „Pelikanai“ (1977 m.), „Medicina“ (1984 m.), „Angelas“ (1991 m.) ir kt.

spaudos-fondas-naujas-61-intern-32.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt