Angle down Atgal

Briuselyje vėl protestuoja Lietuvos ūkininkai

Briuselyje vėl protestuoja Baltijos šalių ūkininkai - Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkų būrys prie Vadovų Tarybos renkasi palaikyti savo šalių vadovų derybose, reikalaudami teisingo tiesioginių išmokų paskirstymo pagal Europos Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), kuris buvo garantuotas šalių stojimo į Bendriją sutartyje.

Jau ne pirmą protesto akciją Briuselyje organizuoja Lietuvos žemės ūkio taryba, joje aktyviai dalyvauja visų Tarybos narių delegacijos. Šią akciją palaiko ir prezidentas Gitanas Nausėda, kuris kartu su Latvijos ir Estijos premjerais piketo metu ketina prisijungti prie žemdirbių, siekiančių pareikšti savo nepasitenkinimą jų atžvilgiu vykdoma Briuselio politika. Visiems Baltijos šalių vadovams ūkininkai yra paruošę šviežių, mineralais ir vitaminais turtingų, iš vietinių produktų išspaustų sulčių, kurios turėtų padėti vadovams susitelkti derybų maratone.

Ketvirtadienį ES Vadovų Taryba neeiliniame susitikime derėsis dėl ES biudžeto – ES daugiametės programos 2021–2027 m. (DFP). Aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatai lems, kokio dydžio bus BŽŪP biudžetas po 2020 m. Praėjusių metų gruodį trijų Baltijos šalių lyderiai bendroje deklaracijoje paragino ES visiškai užbaigti tiesioginių išmokų sulyginimą iki DFP pabaigos.

Lyginant su kitomis ES narėmis, Baltijos šalys gauna ženkliai mažesnę finansinę paramą, skiriamą žemės ūkio sektoriui. Taip atsitiko todėl, kad pirmosios tiesioginės išmokos joms buvo paskaičiuotos pagal referencinius duomenis, kai šalys vykdė didelę žemės reformą, pereidinėjo iš sovietinio ekonomikos modelio prie laisvos rinkos modelio. Prieš septynerius metus, 2013 m. vasario mėn., Europos Vadovų Taryba vieningai sutarė, kad „vėliausiai iki 2020 m. tiesioginės išmokos valstybėse narėse turėtų pasiekti bent 196 EUR už hektarą dabartinėmis kainomis“.

Lietuvos ūkininkų sąjunga piktinasi, kad Baltijos šalių ūkininkai ir toliau sistemingai gauna ne daugiau kaip 54–60 proc. Europos tiesioginių išmokų vidurkio, nepaisant nuolat kartojamų žemdirbių raginimų nutraukti šį nesąžiningą lėšų paskirstymą, kuris neatspindi žemės ūkio realybės trijose šalyse. Be to, jų žemės ūkio gamybos sąnaudos viršija ES vidurkį – atitinkamai 129 proc. (Estijoje), 112 proc. (Lietuvoje) ir 113 proc. (Latvijoje). Lietuvos, Latvijos, Estijos ūkininkai taip pat nuogąstauja, kad didėjančios ES žaliojo kurso susitarimo ir klimato neutralumo tikslų ambicijos nėra suderintos su numatomu BŽŪP finansavimu. Tuo pat metu ženkliai mažinant kaimo plėtrai skiriamą biudžetą, kyla pavojus pragyvenimui kaimo vietovėse įsikūrusiems žmonėms. Kadangi aukštesnių aplinkos ir klimato reikalavimų tenkinimas panašiai kainuos visoje ES, Baltijos žemdirbiai reikalauja, kad tokio paties lygio investicijoms būti skiriama tokio pat lygio parama. Be to, išmokų karpymas gali kliudyti investicijoms, gyvybiškai reikalingoms pasiekti ES žaliojo kurso susitarime iškeltas ambicijas.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite