Bražuolės upė laisvinama iš užtvankos gniaužtų

Trakai
Užtvanka Bražuolės upėje. Lietuvos gamtos fondo nuotr.
Reporteris Margarita Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Siekiant atkurti laisvą Bražuolės upės tėkmę, jau šią savaitę Neries regioniniame parke bus išardyta užtvanka, trukdanti natūraliam vandens gyvūnijos ir augalijos gyvavimui. Šis Lietuvos gamtos fondo įgyvendinamas projektas yra visiškai unikalus – tai bus pirmoji užtvanka Lietuvoje, demontuojama gamtosaugos tikslais.

2019 metais, padedama tarptautinės bendruomenės, Pasaulinio gamtos fondo ir Europinės užtvankų demontavimo iniciatyvos „Dam Removal Europe“, Lietuvos gamtos fondo atstovė Karolina Gurjazkaitė pradėjo lėšų telkimo kampaniją. Jos metu, kaip skelbiama Lietuvos gamtos fondo pranešime, buvo surinkta 15 tūkst. eurų pirmosios užtvankos Lietuvoje demontavimui, o projektui įgyvendinti pasirinkta užtvanka Bražuolės upėje.

„Šis statinys užtvenkia gamtiniu požiūriu svarbią upę, kurioje yra retų gyvūnų rūšių, lašišinių žuvų nerštavietės. Bražuolės upė taip pat priklauso „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklui. Demontuojama užtvanka neturi jokio ekonominio vaidmens, ji yra bešeimininkė, neprižiūrima, avarinės būklės“, – teigė Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė.

„Šalyje yra apie 1500 užtvankų. Didelė dalis yra bešeimininkės, apleistos ir neatlieka jokios paskirties. Blogos būklės neprižiūrimos užtvankos kelia didžiulę grėsmę aplinkai, žmonių sveikatai ir jų turtui. Visų užtvankų sutvarkymui ir jų geros būklės palaikymui, akivaizdu, valstybė neturi nei finansinių, nei žmogiškųjų išteklių, jų neatsiras ir ilgalaikėje perspektyvoje. Tai yra didžiulė problema, kurią reikia spręsti. Bražuolės užtvankos demontavimo projektas yra geras pavyzdys, kaip galima spręsti nenaudojamos užtvankos problemą, prisidedant prie vandens telkinių geros būklės užtikrinimo ir tauriųjų žuvų išteklių populiacijų atkūrimo“, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Gintautas Sabas.

Projektu siekiama paskatinti upių ekologinės būklės atkūrimą Lietuvoje ir tęsti kitų užtvankų demontavimo darbus. Šiuo metu šalyje yra inventorizuota beveik 1 200 užtvankų, manoma, kad iš tiesų jų yra dar keliais šimtais daugiau. Užtvankos yra mažai ištirtos, tačiau, remiantis 2011 metais Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų atliktais tyrimais, šimtai užtvankų gali būti bešeimininkės ir nenaudojamos, dešimtys – avarinės būklės. Aplinkos ministerija laikosi pozicijos, kad ūkiniams tikslams nenaudojamos užtvankos ne tik daro žalą aplinkai, bet ir kelia pavojų žmonių saugumui, todėl turėtų būti išmontuojamos. Be to, kasmet įvyksta užtvankų avarijų, kurių metu nukenčia žmonių turtas. Šiemet nugriuvus net kelioms užtvankoms ir nusekus vandeniui Kryžiškių tvenkinyje, žuvo arba buvo žuvėdrų sulestos daugybė žuvų.

Lietuvos gamtos fondo aplinkosaugos ekspertė ir projekto vadovė K. Gurjazkaitė neabejoja, kad Lietuva turi didelį potencialą atkurti žuvų migracijos kelius ir žuvų išteklius, išardydama nenaudojamas užtvankas.

ELTA