Brangus eksperimentas: valstybės biudžeto pinigais skatins dirbti ir rajono benamius
Brangus eksperimentas. Vėjais leidžiami pinigai. Gera iniciatyva, kuri bent kiek išjudins dirbti nenorinčius gyventojus. Taip įvairiai politikų ir seniūnų vertinama nauja užimtumo didinimo programa, kurios šiais metais imasi Jurbarko rajonas kartu su dar 23 šalies savivaldybėmis. Rajono savivaldybės administracija dvejus metus vykdys pilotinį projektą, skirtą į darbo rinką įtraukti tuos, kurie turi menkiausias įdarbinimo galimybes ir kuriuos skatindama dirbti visą priemonių arsenalą jau išnaudojo užimtumo tarnyba, bet motyvuoti dirbti taip ir nepavyko. Bus atrinkta 80 ilgalaikių bedarbių, gaunančių socialinę paramą, išsiaiškinama, kodėl jie negali dirbti, tos priežastys bus šalinamos ir ieškomas darbas. Ir tai bus daroma valstybės biudžeto pinigais.
Kaip tarybos nariams ir rajono seniūnams šį pilotinį projektą pristatė rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Lukošienė, šiam reikalui iš valstybės biudžeto rajonui skirta virš 83 tūkst. eurų. Visa ši suma bus naudojama naujam atvejo vadybininko etatui išlaikyti bei paslaugoms, kurių reiks bedarbiams, pirkti. Naujasis darbuotojas turės išsiaiškinti priežastis, kodėl tam bedarbiui nepavyksta susirasti darbo ar kodėl jis nenori dirbti, tas priežastis pašalinti bei surasti darbdavį, kuris jau motyvuotus asmenis įdarbintų.
Ilgalaikiais bedarbiais laikomi tie asmenys iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius ir asmenys nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo užimtumo tarnyboje dienos. Tokių ilgalaikių bedarbių rajone yra 351, arba 21 proc. visų darbo neturinčių rajono gyventojų. Daugiausiai ilgalaikių bedarbių yra Jurbarko mieste – 137. Iš kaimiškų seniūnijų – Seredžiuje – 34.
2020 sausio 1 dienos duomenimis, rajone darbo neturėjo 1700 rajono gyventojų. Nedarbo lygis buvo 11,3 proc., kai šalies nedarbo lygis 8,7 proc.
Beveik pusę rajono bedarbių sudaro vyresni nei 50 metų vyrai ir moterys. Dauguma bedarbių, daugiau kaip 60 proc., turi profesinį išsilavinimą. Nekvalifikuoti – apie 30 proc.
Ilgalaikių bedarbių vyrų ir moterų procentas panašus – virš 20 proc.
Visą straipsnį rasite jau naujame "Mūsų laikas" numeryje.
