Antrus metus mokiniai galėjo rinktis rengti brandos darbą. Šia galimybe pasinaudojo 207 abiturientai, panašus skaičius ir III gimnazijos klasės mokinių pradėjusių rengti šį darbą 2019 metų sausį ir tęsiančių iki 2020 metų pavasario. Dvejų metų brandos darbo rengimo patirtis rodo, kad mokinių motyvacija rengti brandos darbą didėja, geografiškai plečiasi mokyklų, kuriose rengiamas brandos darbas, tinklas.
Šiais metais valstybinius brandos egzaminus rinkosi laikyti 30688 mokiniai. Daugiausia mokinių rinkosi ir laikė lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos (anglų) valstybinius brandos egzaminus. Kadangi pasirinkimai vyko dar 2018 metų rudenį, pastebėta, kad lyginant su ankstesniais metais, į egzaminus šiais metais neatvyko didesnė pasirinkusių juos mokinių dalis.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikė 17904 mokiniai, iš jų egzaminą išlaikė 90,8 proc., šimto balų įvertinimą gavo 0,86 proc. mokinių. Lyginant su praėjusiais keleriais metais, egzamino išlaikymo rodiklis yra labai panašus – 2015 – 2019 metais šį egzaminą išlaikė nuo 89 iki 91,5 proc. mokinių, šimto balų įvertinimus gavo nuo 0,7 iki 1,1 proc. mokinių.
Šių metų matematikos egzaminą laikė 16539 mokinių. Šių metų matematikos valstybinio egzamino rezultatai plačiai pasiskirsto skalėje. Egzaminą išlaikė 82,2 proc. mokinių, šimto balų įvertinimą gavo 1,9 proc. mokinių. Aukštus matematikos įvertinimus gauna tie, kurių gebėjimai yra tolygūs visose matematinio ugdymo srityse.
Užsienio kalbos (anglų) brandos egzaminą laikė didžiausias mokinių skaičius – 19159. Šio egzamino, kaip ir kitų užsienio kalbų, rezultatai pastaruosius penkerius metus beveik nekinta arba gerėja. 2019 metais egzaminą išlaikė 97,9 proc., o 2018 metais – 99,3 proc. mokinių. Kasmet didėja mokinių, gaunančių aukščiausius įvertinimus, skaičius. Be to, daugėja ne tik mokinių, kurie gauna šimto balų įvertinimą, bet ir tų, kurie surenka aukštesniajam pasiekimų lygiui priskirtus balus (nuo 86 iki 99 iš šimto). Jei 2014 metais tokių mokinių buvo 14,5 proc., tai šiemet turime 25,2 proc. Šimto balų įvertinimą šiemet gavo 6,6 proc. mokinių (2018 metais 5,9 proc.).
Bendroje visų dvylikos egzaminų sumoje 1923 mokiniai gavo šimto balų įvertinimą. Yra net devyni mokiniai iš Kauno, Klaipėdos, Naujosios Akmenės, Vilniaus, kurie gavo po penkis šimto balų įvertinimus. Po keturis ,,šimtukus“ gavo 26 abiturientai, po tris – 88.
Lyginant su 2018 metais, visų valstybinių brandos egzaminų, išskyrus istorijos ir užsienio kalbos (rusų), mokinių skaičius, kurie išlaikė egzaminus, sumažėjo. Bet aštuonių iš dvylikos valstybinių brandos egzaminų gautų šimtukų procentas padidėjo.
Šiemet elektroniniu nuotoliniu būdu buvo vertinti 6 valstybinių brandos egzaminų mokinių darbai. Pirmieji šį vertinimo būdą praėjusiais metais išbandė fizikos ir informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų vertintojai. Šiemet elektroniniu nuotoliniu būdu buvo vertinama užsienio kalbos (anglų), biologijos, chemijos, informacinių technologijų, fizikos ir dalis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų darbų. Elektroninis nuotolinis vertinimas didina vertintojo asmeninę atsakomybę ir atskaitomybę, užtikrinamas vertinimo patikimumas ir objektyvumas, tolygus vertinimo tempas.
Baigiantis šių metų brandos egzaminų sesijai, pradėti parengiamieji darbai 2019–2020 mokslo metų brandos egzaminams. Viešai svarstyti skelbiamas 2019–2020 mokslo metų brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarkaraščiai, kuriuos planuojama patvirtinti iki rugsėjo pradžios.
Kitiems mokslo metams išlieka prioritetinis tikslas – visų išorinio vertinimo procesų kokybės užtikrinimas. Prie to prisidės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamas projektas ,,Bendrojo ugdymo tyrimų, vertinimo ir stebėsenos sistemos plėtra: mokinių pasiekimų vertinimas“. Toliau bus vykdomas mokinių pasiekimų patikrinimas elektroninėje erdvėje, konsultuojami brandos darbus rengiantys mokiniai ir jų mokytojai, plečiamas valstybinių brandos egzaminų, kurių darbai bus vertinami elektroniniu nuotoliniu būdu, skaičius. Brandos egzaminų informacija yra ir bus naudojama ir vykdant ugdymo turinio atnaujinimo veiklas.
Visi planuojami pokyčiai aptariami ir derinami su švietimo bendruomene, mokomųjų dalykų asociacijų ir mokinių organizacijų atstovais. Jie teikia konstruktyvių siūlymų.