Beveik visi nekilnojamojo paveldo vertinimo tarybų nariai netinkamai deklaravo interesus

Vilnius
Budintis Budėtojas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) atlieka išsamų tyrimą dėl nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų narių elgesio.

Toks tyrimas pradėtas nustačius, kad 38 iš 40 šių tarybų narių arba išvis nėra pateikę privačių interesų deklaracijų, vėlavo jas pateikti arba pateikė, bet nenurodė aplinkybės, kad yra tokios tarybos nariai.

Pasak komisijos nario Edmundo Sakalausko, tyrimas truks kelis mėnesius.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų narių interesų deklaracijų analizės VTEK ėmėsi gavusi asmens skundą dėl vieno nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nario. Taip pat VTEK yra gavusi ir galimas korupcijos apraiškas žemėtvarkoje tiriančios Seimo Antikorupcijos komisijos prašymą patikrinti, ar šių tarybų nariai deklaravo interesus.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nustato nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes, apibrėžia kultūros paveldo objektų teritorijų bei apsaugos zonų ir vietovių ribas.

Įtarimas dėl deklaravimo tvarkos pažeidimų Antikorupcijos komisijai kilo po to, kai komisija nagrinėjo Kultūros paveldo departamento sprendimų dėl nekilnojamųjų objektų pripažinimo kultūros vertybėmis priėmimo skaidrumą.

Komisijos vadovas liberalas Vitalijus Gailius mano, kad „jau atėjo laikas aiškiai apibrėžti asmenis, privalančius deklaruoti viešus ir privačius interesus“.

„Tokie, kurie nėra deklaravę, jie neturi būti tose institucijose,“ – BNS sakė V. Gailius.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad į viešųjų ir privačių interesų konfliktą „žmonės žiūri pro pirštus“, todėl siūlo griežčiau reglamentuoti viešųjų ir privačių interesų deklaravimą, o to nepadariusiems numatyti sankcijas.

V. Vingrienė taip pat pritaria, kad Kultūros paveldo departamento ir savivaldybių tarybų pasirinkti kandidatai į nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybas turėtų šioms institucijoms prieš paskyrimą deklaruoti savo interesus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) 2017 metų kovą atlikusi teisės aktų dėl objektų pripažinimo kultūros vertybėmis procesų antikorupcinį vertinimą, pareiškė, kad ekspertinės institucijos nariams, kurie turi įtakos formuojant kultūros paveldo apsaugos politiką, vykdo paveldosaugos institucijų ir lėšų panaudojimo kontrolę, nekeliamas reikalavimas dėl nepriekaištingos reputacijos ir kompetencijos paveldosaugos srityje.

Taip pat nenustatyta, kaip atrenkami ir paskiriami nariai į vertinimo tarybas, kokiais atvejais jie dėl pateisinamos priežasties gali nedalyvauti posėdžiuose, nedetalizuotas kadencijų skaičius.

STT nustatė, kad galimi atvejai, kai sprendimai priimami dviem balsais. „Manome, kad visų vertinimo tarybos narių mažumos balsais priimti sprendimai ne visada atspindės visos vertinimo tarybos nuomonę, todėl jie gali būti laikytini neskaidriais“, – teigiama STT išvadose.

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.