Išvados, paskelbtos Londone įsikūrusio Imperijos koledžo ir rinkų tyrimų bendrovės „Ipsos Mori“, taip pat rodo, kad COVID-19 antikūnai ilgiau išsilaiko 18–24 metų žmonių organizmuose, palyginus su tyrime dalyvavusia 75 metų ir vyresnių pacientų grupe.

Mėginių, nuo birželio vidurio iki rugsėjo pabaigos paimtų iš Anglijoje gyvenančių šimtų tūkstančių žmonių, analizė rodo, kad aptinkamus antikūnų kiekius tebeturinčių žmonių skaičius per tris mėnesius sumažėjo daugiau kaip ketvirtadaliu.

Jungtinės Karalystės vyriausybės užsakymu atliktas tyrimas, antradienį paskelbtas Imperijos koledžo, leidžia daryti išvadą, kad žmonių imuninis atsakas į koronavirusą bėgant laikui silpnėja.

Sveikatos apsaugos jaunesnysis ministras Jamesas Bethellis (Džeimsas Betelis) sakė, kad šie duomenys yra „kritiškai svarbus tyrimas, padedantis mums suprasti COVID-19 antikūnų pobūdį per tam tikrą laiką“.

Tačiau mokslininkai perspėjo, kad kol kas apie žmonių ilgalaikį imuninį atsaką į naująjį koronavirusą, pirmąsyk aptiktą Kinijoje praeitų metų pabaigoje, žinoma dar labai nedaug.

„Lieka neaišku, kokio lygio imunitetą suteikia antikūnai arba kiek laiko toks atsparumas išsilaiko“, – sakė Imperijos koledžo Visuomenės sveikatos mokyklos tyrėjas Paulas Elliottas (Polas Eliotas).

Šiame tyrime dalyvavo daugiau kaip 350 tūkst. atsitiktinai pasirinktų suaugusiųjų, kurių antikūnų lygio dinamika buvo analizuota tiriant iš piršto paimto kraujo mėginius – po tris kartus nuo birželio 20-osios iki rugsėjo 28 dienos.

Rezultatai rodo, kad maždaug per trijų mėnesių laikotarpį antikūnų tebeturinčių žmonių skaičius sumažėjo 26,5 procento.

Vertinant šalies mastu, galima daryti išvadą, kad Anglijoje žmonių, kurių organizme dar įmanoma aptikti antikūnų, dalis sumažėjo nuo 6 proc. iki 4,4 procento, rašo tyrėjai.

Šis sumažėjimas sutapo su dideliu COVID-19 sergamumo sumažėjimu Anglijoje ir likusioje Britanijos dalyje po ištisus mėnesius trukusio nacionalinio karantino, kuris vasarą buvo sušvelnintas.

Kita vertus, tyrėjai nustatė, kad sveikatos apsaugos darbuotojų, kurių organizmuose tyrimo pradžioje buvo aptikta COVID-19 antikūnų, šių imuninį atsaką lemiančių baltymų koncentracija laikui bėgant nesikeitė. Manoma, kad tai lėmė pasikartojantis kontaktas su virusu arba didesnis pirminis viruso poveikis.

„Šis labai didelis tyrimas parodė, kad žmonių, turinčių aptinkamus antikūnų kiekius, bėgant laikui mažėja“, – sakė viena iš šio studijos pagrindinių autorių Helen Ward (Helen Vord).

„Dar nežinome, ar šiems žmonėms kyla pavojus pakartotinai užsikrėsti COVID-19 sukeliančiu virusu, bet itin svarbu, kad visi toliau laikytųsi nurodymų [dėl COVID-19 prevencijos], kad sumažintų pavojų sau ir kitiems“, – pridūrė ji.

BNS