„Bebrai ir ko“ tęsia veiklą

Vilnius
Taip Kapuštėlio ežerėlis atrodo nuo Šarkinės g. kalvos
Etaplius Sistema Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Žinau, kad ne vienas savi­valdybės valdininkas, pamatęs užeinant Aleksą Garbanovą iš Šarkinės gatvės, burba: vėl tas. Bet tas pilietiškas elektrėniškis Aleksas savo kraštui nori tik gero ir netvarką mieste dažniausiai pastebi pirmiau nei valdininkai. O betvarkei sutvarkyti žmogus imasi visų galimų priemonių.

Šį rudenį Aleksas nerimsta dėl Kapuštėlio ežero ir šmaikštauja, kad ten gyvenantys bebrai įdarbino visą seniūniją. Verslą prie Kapuštėlio Aleksas pavadino „Bebrai ir kompanija“. Verslas vyksta taip: bebrai vakarais pagraužia keletą medžių, ryte atvažiuoja seniūnijos darbuotojai, medžius nupjauna ir nuverčia į ežerą. Vakare bebrai tuos medžius nužievina, kuriuos paneša, nusineša namo statybai, o kas lieka, seniūnijos darbuotojai supjausto ir veža socialiai remtiniems žmonėms kurui. Tas verslas elektrėniškiams gal ir netrukdytų, jei pagal ežerėlį einančios Šarkinės gatvės važiuo­jamoji dalis nebūtų užverčiama šakomis, o visa pakrantė gražio­je miesto dalyje nebūtų paversta brūzgynu.

Aleksas rodo plakatą autobuso stotelėje, kur rėkiančiai užrašyta „Saugokime gamtą“. Aleksas labai saugo gamtą, bet ar tai daro tie, kas plakatus kabina? Tiesa, savivaldybės ekologas Audrius Balnys redakcijai kalbėjo, kad bebrai irgi nori gyventi ir valgyti. Bebrai netrukdytų nei Aleksui, nei kitiems elektrėniškiams, jei jie važiuojamosios gatvės dalies neužverstų šakomis ir nekenktų ežerui, kurį seniūnas Antanas Šalkauskas pelke pavadino. Aleksas labai už tai supyko. Kaip gi galima ežerą, kuris šioje vietoje formavosi tūkstantmečius, pelke vadinti. Žinoma, jei žmogus ir toliau ežero ne tik neprižiūrės, o jį terš, dar po keleto šimtmečių jis gali virsti pelke. Aleksas ežero augmeniją rodo redakcijos darbuotojoms ir jaunajam politikui Dovydui Bliujui, aiškindamas, kad ežero augmenija yra nendrės, o pelkių – samanos, kur auga spanguolės. Deja, apie Kapuštėlį spanguolių Kūčioms neprisirinksime, bet ežerui užšalus, nendres galima nušienauti, kad jos pūdamos nekeistų ežerėlio krantų ribų ir vandens lygio. Aleksas žino, kad Elektrėnų savivaldybės administracija ruošia detalųjį planą ir žada ežerėlio teritoriją atiduoti kuriam nors savininkui, kad šis prižiūrėtų. Bet kol tai atsitiks, prabėgs dar daug laiko. Šio straipsnio autorė ir Aleksas į pagalbą pasikvietėme tarybos narį D. Bliujų ir prašėme jo tarpininkauti, kad ežero pakrantė pagal Šarkinės gatvę pavasariui būtų sutvarkyta ir miestui gėdos nedarytų. Tam reikia nedaug: pašalinti likusius medžius ir brūzgynus, o krantą apsodinti veja. Būtų gerai ir koks suoliukas. Sutvarkyta pakrantė nebekeltų pavojaus važiuojantiems ir pėstiesiems. Ir jei kol kas niekas per ežerėlį lieptelio ir nenutiestų, kaip turi idėją D. Bliujus, tai gal nuo tvarkingos pakrantės kam nors pasiseks stebėti bebrų gyvenimą. Tiltelį, pasak Dovydo, būtų galima panaudoti kaip edukacinę priemonę vaikams pamatyti gyvo­sios gamtos gyvenimą ežerėlyje.
Dabar, prieškalėdinį laikotarpį, kai visi laukia dovanų, Šarkinės ir Pergalės gatvių gyventojai, su Aleksu priekyje, laukia tokio paprasto stebuklo: tegul bus sutvarkyta Kapuštėlio pakrantė pagal Šarkinės gatvę taip, kad džiugintų kiekvieną praeinantį ar pravažiuojantį. Sutikite, kad žmogui reikia tiek nedaug ir taip nesunku tai padaryti. Senieji savivaldybės politikai jau seniai patys „apkerpėję“ – nieko nei girdėti, nei matyti nenori, tai gal jaunimas šį kartą bus išimtis?

Julija Kirkilienė