Straipsnyje „Vištyčio ežero tarša išjudino visas institucijas“ (liepos 17 d. „Santaka“, Nr. 54) aiškinomės, kodėl daug metų viršijami Vištyčio ežero taršos rodikliai, klausėme skirtingų institucijų, kodėl vanduo tik tiriamas, bet neieškoma taršos priežasčių. Rašėme ir apie teršalus, kuriuos buvusių fermų teritorijoje pilantį srutovežį buvo užfiksavęs vietinis gyventojas.

Po rašinio dar kartą kreipėmės į Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos departamentą, kokie gauti laboratorinių tyrimų Vištytyje rezultatai, kadangi aplinkosaugos atstovai ėmė mėginius ir iš upelio, įtekančio į Vištyčio ežerą, ir iš tos vietos, kur buvo išpiltos nuotekos. Taip pat klausėme apie patikrinimus prie ežero esančiose poilsiavietėse. Teiravomės, ar nustatyta, kas pylė teršalus buvusios fermos teritorijoje, kokia žala gamtai suskaičiuota ir kokia teršėjui paskirta bauda.

Štai tokį atsakymą gavome iš Aplinkos ministerijos ir iš Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos.

„2020 m. liepos 13 d. buvo paimti į Vištyčio ežerą įtekančio bevardžio upelio vandens mėginiai. Tyrimų protokolo Nr. P-109-2020-108/1 duomenimis, bevardžio upelio vandenyje teršalų nenustatyta. Atlikus neleistinai išpiltų nuotekų tyrimus buvo nustatyta BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų normatyvų viršijimai. Pilietis, neleistinai pylęs nuotekas, nustatytas. Jam pateikta atlyginti 119,16 euro žala gamtai. Taip pat papildomai buvo atlikti poilsiaviečių „Pušelė“, „Viktorija“ ir „Poilsis Vištytyje“ neplaniniai patikrinimai.

Poilsiaviečių „Pušelė“ ir „Poilsis Vištytyje“ nuotekos kaupiamos kaupimo rezervuaruose ir pagal sutartis perduodamos nuotekas tvarkančiai įmonei.

Poilsiavietėje „Viktorija“ susidarančios nuotekos tvarkomos biologinio valymo įrenginiuose. Patikrinimo metu nuotekų tvarkymo pažeidimų nenustatyta. Vištyčio miestelyje centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos nėra, gyventojai nuotekas tvarko individualiai.“

Nors ir teiravomės, apie paskirtą (ar nepaskirtą) baudą departamento atstovai jokios informacijos nepateikė – tik apie žalą gamtai, kuri, beje, tikrai neatrodo labai įspūdingo dydžio. Ją įvertinus nieko keisto, kad žmonės verčiau rizikuoja pilstyti kanalizacijos turinį neleistinose vietose, o ne išveža jį ten, kur priklauso, – į nuotekų valyklas. Juolab kad tai kainuoja tikrai nepigiai: kaip išsiaiškinome, vienas 3 kub. m nuotekų išvežimas iš Vištyčio į Kybartų nuotekų valyklą atsieitų apie 70 eurų.

Kreipėmės į teršėją išaiškinusį ir nubaudusį Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistą Vitą Baką ir dar kartą paklausėme to paties: kokia bauda skirta nustatytam, bet departamento neįvardytam asmeniui už Vištyčio aplinkos taršą nuotekomis.

Aplinkosaugininkas paaiškino, kad už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes Administracinių nusižengimų kodekso 246 str. numato baudą nuo 60 iki 300 eurų. Kadangi pažeidėjas kaltę pripažino, gamtai padarytą žalą atlygino, t. y. pinigus susimokėjo, tad jam paskirta pusė minimalios baudos, tai yra... 30 eurų.

„Tiek numatyta įstatyme, o įstatymus leidžiame ne mes. Be to, tam žmogui suskaičiuota ir gamtai padaryta žala. Ši, reikia pripažinti, irgi nėra didelė, bet ji skaičiuojama pagal laboratorinės kontrolės duomenis – teršalų koncentraciją paimtame nuotekų mėginyje. Žalos skaičiavimo metodika patvirtinta 2002 metais – tikriausiai tada tokios sumos atrodė pakankamos, o dabar dėl infliacijos galbūt jau nėra adekvačios. Bet, kaip minėjau, įstatymus gali pakeisti tik jų leidėjai“, – aiškino V. Bakas.

Palyginkime: už tai, kad vedžiodami savo šunį nesusirinksite nuo pievos jo išmatų, galite būti nubausti bauda iki 230 eurų. Kas labiau teršia gamtą – vieno šuns patupėjimas ar cisterna nuotekų – spręskite patys.