Angle down Atgal

Baisios, kartą per šimtmetį pasitaikančios, audros gali smogti kasmet

Optimistiškiausias klimato krizės scenarijus didesnei pasaulio daliai atrodo vis labiau pražūtingas, ypač kuomet kalbama apie kylančius jūrų lygius.

Net jei mes galėtume apriboti pasaulinį šiltėjimą žemiau 2 laipsnių Celsijaus, kaip numatyta Paryžiaus klimato susitarime, iki 2100 metų daugelis pakrančių regionų gali mažiausiai kartą per metus susidurti su iki tol kartą per šimtmetį pasitaikiusiomis jūros lygių grėsmėmis, tokiomis kaip audrų potvyniai ir grasinančios bangos, informuoja sciencealert.com.

Tai 100 kartų padažnėję pakrančių potvyniai ir, remiantis naujais globaliais modeliais, taip bus jei tik mus lydės sėkmė.

Jei nesiimsime nieko, kad pakeistume savo elgseną, tada jau labai greitai pasaulis gali viršyti 2 laipsnių šiltėjimo ribą, kuomet jūros lygių scenarijai taps gerokai prastesniais.

Naujausios projekcijos daugiau nei 7000 pakrančių vietovių iš viso pasaulio rodo, kad su 1,5 laipsnio siekiančiu šiltėjimu, mažiausiai pusė tirtų vietovių bus kasmet paveikiamos ekstremalių jūros lygių įvykių.

Ties 2 laipsnių pagal Celsijų šiltėjimu, iki tų pačių 2100 metų, ši dalis išaugtų dar 14 proc.

Labiausiai tikėtina, kad kai kurios vietovės patirs šį poveikį dar greičiau. Pavyzdžiui, pagal 1,5 laipsnio scenarijų kai kuriose pakrančių vietose ekstremalūs jūros lygio įvykiai gali padidėti 100 kartų dar iki 2070 m.

Labai tikėtina, kad kai kurios vietovės su tokiu poveikiu susidurs dar anksčiau. Pavyzdžiui, pagal 1,5 laipsnio scenarijų kai kurios pakrančių vietovės dar iki 2070-ųjų gali susidurti su 100 kartų išaugusiu ekstremalių jūros lygių reiškinių skaičiumi.

Autorių teigimu, tai yra labiausiai aktualu vietovėms tropikuose, pavyzdžiui, Havajams ir Karibams, o taip pat ir pietinei Šiaurės Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės pusei, kurios yra ypač jautrios kylantiems jūros lygiams.

Kuomet ištirpsta vis daugiau ledo, ekstremalių jūros lygių aktyvumo karštaisiais taškais gali tapti ir kai kurios Viduržemio jūros pakrantės bei Arabijos pusiasalis.

Jūros lygių kilimas veikia pakrančių vietoves keturis kartus sparčiau, nei manyta anksčiau

Gauti rezultatai sutampa su naujausiomis jūros lygio projekcijomis, kurios rodo, kad buvo labai rimtai nuvertintas mūsų vandenynų kilimas žemesnėse globalaus atšilimo dalyse.

Tyrime nustatyta, kad jau šiais metais, jūros lygių kilimas veikia pakrančių vietoves keturis kartus sparčiau, nei manyta anksčiau.

Šis apsiskaičiavimas yra labai susijęs su neapibrėžtumu dėl planuojamo jūros lygio kilimo ir tuo kaip jis sukrės pasaulį: į skaičiavimus yra reikalinga įtraukti daug kintamųjų.

Naujame tyrime pabrėžiama, kad reikalingi tolesni tyrimai, kad būtų patobulinti jūros lygio modeliai ir būtų įmanoma pamatytti, kur blogiausias viso to poveikis bus juntamas pirmiausia.

Nors kai kurias Šiaurės Amerikos Atlanto vandenyno pakrantės dalis gali užklupti dramatiški potvyniai, prognozuojama, kad kiti netoliese esantys regionai liks visiškai nepaveikti.
Reikės toliau analizuoti, kodėl tokie beprotiški svyravimai vyksta taip netoli esančiose vietovėse, tačiau tai yra kažkas, ką kiti tyrėjai taip pat pastebėjo jau anksčiau.

Pavyzdžiui, net ir siaubingame scenarijuje, kur globalus šiltėjimas viršija 5 laipsnius ir visame pasaulyje pradingsta ledynai, tyrimas pademonstravo, kad apie 20 proc. visų pakrantinių vietovių liks nepaveiktos ekstremalių jūros lygių įvykių.

Šiauriniai pakrantiniai regionai, tokie kaip Aliaska ir šiaurinė Europa, yra tie, kurie atrodo esantys saugiausi, kuomet kalbama apie šias ateities katastrofas.

„Mūsų atradimai turi svarbių politinių ir praktinių implikacijų, nes jos pabrėžia, kad net jei bus pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai, ekstremalūs įvykai, galintys paskatinti pakrančių potvynius, daugelyje pasaulio pakrančių bus patiriami precedento neturinčiu dažniu,“ — rašo autoriai.
Tačiau svarbiausias žodis čia yra „jei“.

Gismeteo.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite