REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2020 m. Rugsėjo 25 d. 18:28

Baigėsi antžeminės oro gynybos pratybos „Tobruko Palikimas 2020“

Šiauliai

A. Rutkausko nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


147421

Lietuvoje vykusiuose mokymuose apie 900 karių iš Čekijos Respublikos, Estijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Slovakijos ir Vengrijos dvi savaites treniravosi saugoti ir ginti oro erdvę nuo priešiškų orlaivių. Pratybose buvo naudojamos trumpojo, vidutinio bei ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos, tokios kaip „Avenger“, „Grom“, „Mistral“, „RBS70“, „Poprad“, „Stinger“, „SAMP/T“ bei „Patriot“.


Foto galerija:

120141225-4023770984328447-3635976364804688108-o.jpg
120160907-4023768510995361-4753123218876327586-o.jpg
120188033-4023768924328653-40820538329390485-o.jpg
120196376-4023767757662103-7401089321279519526-o.jpg
120197531-4023770760995136-9036006890911795942-o.jpg
120198511-4023768300995382-8499953011193848725-o.jpg
120199078-4023769367661942-3075865809854508485-o.jpg
120201427-4023768700995342-7888842618182285683-o.jpg
120253444-4023767577662121-6521097259061253945-o.jpg
120273346-4023768004328745-5314646267753899597-o.jpg

„Akcentuočiau du svarbius pratybų momentus. Pirma, mes žiūrime į COVID-19 situaciją ne kaip į iššūkį, bet kaip į impulsą, kuris suteikia naujas galimybes. Tai įrodo, kad NATO sąjungininkai gali dirbti ir kovoti įvairiomis, net ir biologinės grėsmės, sąlygomis. Antra, visi žinome, kad į šias pratybas atvyko oro gynybininkai iš 10 šalių su skirtinga įranga ir skirtingomis procedūromis. Dirbdami su tuo, ką turim, sukūrėme bendrą tinklą ir mokomės kovoti petis petyn realiomis sąlygomis. Pagrindinis pratybų objektas – technikos ir procedūrų sąveikumas“, – apie pratybų svarbą kalbėjo Lietuvos karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas.

Tarptautinėse pratybose sąjungininkai treniravosi didinti tarptautinių antžeminės oro gynybos pajėgumų integralumą, tobulinti oro gynybos valdymo bei taktines NATO antžeminės oro gynybos vienetų procedūras ir tobulinti oro erdvės valdymą ir kontrolę. Pratybomis siekiama kelti tarptautinių antžeminės oro gynybos pajėgumų sąveikumo lygį, taip gerinant pasirengimą galimam kolektyvinės gynybos scenarijui.

„Tokio masto pratybos Lietuvoje vyksta pirmą kartą. Kiekvieną dieną treniruojamės pagal bendras NATO mūšio valdymo procedūras nuo taikinio aptikimo iki jo sunaikinimo, jei tai būtina, o procese dalyvauja visų lygių valdymo vadovavimo elementai nuo Oro operacijų centro iki ugnies vieneto kovos pozicijoje“, – apie pratybas kalbėjo jų vadovas, Karinių oro pajėgų štabo karininkas plk. ltn. Vitalijus Sadrejevas.

Dviejų savaičių pratybose naudojamos trumpojo, vidutinio bei ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos, tokios kaip „Avenger“, „Grom“, „Mistral“, „RBS70“, „Poprad“ „Stinger“, „SAMP/T“ bei „Patriot“.

Pirmosios tarptautinės oro gynybos pratybos „Tobruko palikimas“ pratybos buvo surengtos Čekijos Respublikos ir Slovakijos oro gynybininkų 2015 m.

Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgų kariai 2015 m. treniravosi vykdyti NATO Oro gynybos operacijas būrio dydžio vienetu (Čekijoje), 2016 m. – baterijos dydžio vienetu (Slovakijoje), o 2017 m. Karinių oro pajėgų kariai treniravosi veikti kartu su sąjungininkais ir vadovauti tarptautiniam antžeminės Oro gynybos bataliono lygmens vienetui.

Lietuvoje vykusiose antžeminės oro gynybos vienetų pratybose „Tobruko palikimas 2017“ treniravosi apie 500 karių ir buvo naudojama apie 30 oro gynybos sistemų iš Lietuvos ir keturių NATO šalių – Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Latvijos ir Lenkijos. Tuo pačiu metu Lietuvoje, Čekijoje ir Rumunijoje vyksiančioms pratyboms vadovavo Rumunijoje įsteigta Jungtinių pajėgų oro komponento vadavietė. Tuomet JAV pirmą kartą Lietuvoje pratybų metu dislokavo ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“ – vieną moderniausių sistemų pasaulyje skirtą kovoti su raketomis ir naujausios kartos lėktuvais.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA