Avia­to­riaus J. Kum­pio 100-ųjų žūties me­ti­nių įpras­mi­ni­mo ren­gi­niai

Šiauliai

1930 m. po mir­ties ltn. Juo­zas Kum­pis bu­vo ap­do­va­no­tas Lie­tu­vos ka­riuo­menės kūrėjo sa­va­no­rio me­da­liu, jam su­teik­tas sa­va­no­rio sta­tu­sas. J. Kum­pio var­du pa­va­din­ta gatvė Zok­niuo­se, gre­ta Šiau­lių oro uos­to.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

149290

Spa­lio 11 d., sek­ma­dienį, Šiau­liuo­se pra­si­dės šiau­lie­čio avia­to­riaus lei­te­nan­to Juo­zo Kum­pio 100-ųjų žūties me­ti­nių įpras­mi­ni­mo ren­gi­niai.

Minėjimo renginiuose dalyvaus Karinių oro pajėgų ir vienetų vadai, vyr. puskarininkiai, kariai, NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančio Italijos kontingento atstovai.

Programa

Sekmadienis (10.11)

• 12–13 val. Aviacinės šv. Mišios, av. ltn. Juozo Kumpio ir Nepriklausomybės kovų paveikslų, Italijos KOP kryžiaus šventinimas. Vieta – Aviacijos bazė (toliau – AB), A. Gustaičio angaras.

• 13–14 val. Av. ltn. Juozo Kumpio atminimo pagerbimas prie jo kapo: gėlių padėjimas, atminimo salvių atlikimas. Vieta – Šiaulių miesto senosios kapinės.

• 14–15 val. NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančio Italijos kontingento atstovų kryžiaus pastatymas Kryžių kalne. Vieta – Kryžių kalnas.

Renginius galima stebėti gyvai per „Lietuvos Karinės oro pajėgos / LTU Air Force“ feisbuko puslapį.

Pirmadienis (10.12)

Av. ltn. Juozo Kumpio ir Nepriklausomybės kovų paveikslų įteikimas. 13–14 val. paveikslai įteikiami gimnazijoms (lauke, prie gimnazijų), atminimo nuotraukos.

Penktadienis (10.16)

Virtuali istorijos paskaita „Av. ltn. Juozo Kumpio 100-ąsias žūties metines minint – garbės, profesionalumo, gyvybės kaina“.

13–14 val. Virtuali istorijos paskaita Šiaulių, Kauno, Varėnos mokymo įstaigoms bei KOP vienetų kolektyvams. Transliacija vyksta iš Kauno, KOP štabo.

Paskaitos turinys:

1. Įvadas (vedėjas D. Vonžodas), pristato pamokos tikslus, eigą, turinį.

2. Prof. V. Rakučio pranešimas apie Varėnos operaciją ir Nepriklausomybės karą.

3. J. Kumpio ir Nepriklausomybės kovų paveikslų padovanojimas J. Janonio ir Didždvario gimnazijoms (vaizdo įrašas).

4. J. Janonio gimnazijos pristatymas: gimnazijos, kurioje mokėsi J. Kumpis, istorija (vaizdo įrašas).

5. Dobkevičiaus progimnazijos pristatymas: Mokykla šalia legendinio aerodromo (vaizdo įrašas).

6. A. Tamošiūno pranešimas apie J. Kumpį ir paskutinį jo skrydį.

7. Varėnos gimnazijos pristatymas: geležinkelio stotis ir kitos nepriklausomybės vietos (įrašytas vaizdo įrašas).

8. Gėlių padėjimas ir atminimo salvės prie J. Kumpio kapo Šiauliuose (vaizdo įrašas).

9. Paskaitos apibendrinimas (prof. V. Rakutis).

Paskaitą galima stebėti ir gyvai per „Lietuvos Karinės oro pajėgos / LTU Air Force“ feisbuko puslapį. Visos transliacijos metu komentaruose galima pateikti klausimų.

Organizatorių informacija

20200818-185637.jpg

1925-06-17-siauliu-valstybines-gimnazijos-orkestras.jpg

Pir­ma­sis Lie­tu­vos ka­ro lakū­nas lie­tu­vis, žuvęs ka­ro mūšy­je

Juo­zas Kum­pis gimė 1901 m. va­sa­rio 17 d. Šiau­liuo­se, mokė­si Šiau­lių gim­na­zi­jo­je. 

1919 m. ko­vo 12 d. įsto­jo į ku­riamą Ka­ro avia­ci­jos mo­kyklą. Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei iš vo­kie­čių įsi­gi­jus pir­muo­sius lėktu­vus ir pa­samd­žius vo­kie­čius inst­ruk­to­rius, va­sarą pra­si­dėjo pra­kti­ka – skrai­dy­mai.

1919 m. rugsėjo 2 d. J. Kumpis vienas iš pirmųjų atliko pirmąjį savarankišką savo skrydį su lėktuvu „Albatros B.II“. Gruodžio 16 d., baigus Karo aviacijos mokyklą, suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis, paskirtas į Aviacijos dalies 1-ąją oro eskadrilę lakūnu, vėliau ėjo eskadrilės pavaduotojo, adjutanto pareigas. Tik keturi Karo aviacijos mokyklos absolventai, baigdami Karo aviacijos mokyklą, skraidė savarankiškai – vienas iš jų J. Kumpis.

1920 m. liepos mėn. viename iš karo aviacijos skelbtų įsakymų nuo priėmimo į aviaciją ltn. J. Kumpis buvo atlikęs 126 skrydžius, ore išbuvęs 10 val. 50 min. Su tokiu stažu liepos 29 d. išskrido į savo pirmąjį iš devynių kovinių skrydžių į frontą, kurio tikslas buvo išžvalgyti Vilniaus apylinkes.

Rugpjūčio 31 d., skrisdamas kartu su žvalgu ltn. Juozu Pranckevičiumi, bombardavo ir apšaudė lenkų dalinius. Rugsėjo 3 d. dalyvavo Lietuvos kariuomenės puolime Suvalkų kryptimi ir subombardavo artilerijos bateriją, o grįždamas apšaudė lenkų kariuomenės dalinių stovyklą.

Rugsėjo 25 d. prie Beržininkų užpuolė apie 100 vežimų lenkų kariuomenės koloną. Spalio 4 d. gavo užduotį surasti į lenkų apsuptį Varėnos prieigose patekusį šarvuotą traukinį „Gediminas“ ir jį bombarduoti, kad juo nepasinaudotų priešai. Bombardavimo metu buvo numuštas ltn. J. Kumpio lėktuvas.

Tūpimo metu nuo smūgio ltn. J. Kumpiui buvo sulaužyta krūtinė, smarkiai sutrenktas visas kūnas. Sunkiai sužeistas ltn. J. Kumpis ir žvalgas ltn. J. Pranckevičius pateko į lenkų nelaisvę.

1920 m. spalio 10 d., nuo patirtų sunkių traumų taip ir neatgavęs sąmonės, ltn. J. Kumpis mirė Varėnos ligoninėje.

Spalio 13 d., pasiekęs fronto liniją su lenkais, karo aviacijos viršininko adjutantas ltn. Simas Stanaitis atsiėmė ltn. J. Kumpio palaikus.

Žuvęs lakūnas buvo pašarvotas Kaune, Aleksoto aerodromo angare, tarp lėktuvų, kuriais pats skraidė. Giminaičiams norint, ltn. J. Kumpis buvo palaidotas Šiaulių miesto senosiose kapinėse.

Žuvusiojo spalio 14 d. Šiaulių geležinkelių stotyje laukė tūkstantinė minia, gedulinga procesija nusitęsė kelis kilometrus. Lakūną į kapus palydėjo iš Kauno atskridę keli karo aviacijos lėktuvai su juodomis vėliavomis ant sparnų.

Organizatorių informacija

1.png

1.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt