Angle down Atgal

Automobilių taršos mokestis: vieni ekspertai giria, kiti įžvelgia kuriozą

Aplinkos ministerijai siūlant įvesti kasmet mokamą automobilių taršos mokestį, kai kurie ekspertai sako, kad mokesčio rezultatas gali būti kuriozinis – už vienodai teršiančius automobilius tektų mokėti skirtingą mokestį. Tuo metu rinkos dalyviai teigia, kad nauja schema gali žmones paskatinti persėsti į mažiau taršius automobilius. 

Dar vasarą ministerija siūlė pakeisti ir didinti dabartinį automobilio registracijos mokestį bei įvesti naują kasmetinį naudojimo mokestį, tačiau praėjusią savaitę ji apsigalvojo ir dabar siūlo įvesti vieną – kasmetinį taršos mokestį. 

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad taip nuspręsta sulaukus pastabų iš automobilių prekybos įmonių ir „Regitros“ atstovų, be to, Europos Sąjungos teisės aktai neleidžia taikyti tiesioginių ir į muitą panašių mokesčių.

„Šalys negali iš kitų šalių importuojamų automobilių ES apmokestinti, o jei tą daro, tai turi apmokestinti ir viduje esančių automobilių pirmą pardavimą, kad bent kartą būtų parduodamas automobilis apmokestintas. Vengdami tos ES teisės pažeidimo procedūros ir pataisėme“, – BNS sakė ministras. 

Pasak jo, pakeitimai būtini, norint paskatinti žmones rinktis alternatyvas ir mažiau taršesnį transportą. Be to, S. Gentvilas pabrėžia, kad trečdaliui vairuotojų mokesčio mokėti neteks, nes jie ir dabar vairuoja netaršius automobilius. 

„Manau, dabartinė formulė turėtų būti veiksminga, nes patiems taršiausiems automobiliams mokesčio tarifas auga žymiai intensyviau, o mažiau taršiems – minimalus vienos padangos mokestis per metus. O trečdalis iš viso nemokės“, – teigė S. Gentvilas. 

Ekonomistas: naujo mokesčio rezultatas – kurioziškas

Tuo metu ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad naujas siūlymas nėra teisingas. Anot jo, apskaičiuojant taršą, turi būti matuojami ne tik CO2 išmetimai, bet ir atsižvelgiama į tai, pagal kokį standartą vertinama automobilio tarša.

„Svarbu, kad jei du skirtingi automobiliai teršia tiek pat, tai jie turi būti vienodai apmokestinami. Nesvarbu, ką jie sukūrena – dyzelį, benziną. Kuras šitoje vietoje nesvarbu. Svarbu, kas išeina iš išmetamojo dujų vamzdžio“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas. 

Jis pateikė pavyzdį ir apskaičiavo dviejų skirtingų „Fiat“ automobilių variklių išmetimus. 

Vienas iš jų – dyzelinis „Multijet“ variklis, išmetantis 114 gramų CO2 kilometrui, pagamintas 2019 metais. Pasak A. Bartkaus, 2023 ir 2024 metais jo savininkas mokesčio nemokės, tačiau 2025 mokestis sieks 108,5 euro. Tačiau jei jis bus pagamintas anksčiau, pavyzdžiui, 2017 metais, tuomet mokestis nebus taikomas.

Tuo metu benzininis variklis „T-Jet“, pagamintas 2016–2018 metais, išmetantis 139 gramus CO2,  2023-2025 metais bus apmokestintas 70 eurų. Jei „T-Jet“ bus naujesnis, emisija sieks 162 gramus ir už jį teks mokėti 110,8 euro. 

„Iš šitų pavydžių galėjo susidaryti įspūdis, kad jei pirksiu senesnę mašiną, mokėsiu mažiau. Už žemesniais taršos reikalavimais pasižymintį standartą atitinkantį automobilį tu nemokėsi nieko. Jei pirksi naujesnį automobilį, kuris atitiks (...) griežtesnių emisijų standartus, tu jau mokėsi. Kurioziška situacija“, – sakė A. Bartkus.

Jis aiškino, jog CO2 matavimai iki 2018 metų vyko pagal vieną protokolą, o vėliau pagal kitą. Tai reiškia, jog skirtingais būdais matuojant emisijas, jų ir reikšmės skirtingos.

„Turime skirtingus standartus, kurie egzistavo skirtingu metu ir bandant vieną ir tą pačią buką apmokestinimo schemą paimti ir pritaikyti šitiems skirtingu laiku skirtingus standartus turėjusiems atitikti automobiliams, gauname kurioziškus rezultatus“, – sakė jis. 

A. Bartkus pabrėžė, jog matuojant taršą nereikėtų apsiriboti vien CO2 išmetimais ir naudoti skirtingus tarifus dyzelinui ir benzinui. Pasak jo, būtina įtraukti ir anglies monoksidą, kietąsias daleles.

„Daug didesnis svoris turi būti ne kuro rūšiai, o standartui, kokį emisijos standartą atitinkančią transporto priemonę žmogus vairuoja. (...) Dyzelinis variklis gali emisuoti šiek tiek daugiau azoto oksidų nei benzininis, bet benzinas gali du kartus daugiau emisuoti anglies monoksido. Ir viena, ir kita medžiaga yra kenksmingos“, – teigė jis.

Dalį žmonių paskatins keisti automobilius

Transporto skelbimų portalo autoplius.lt vadovas Artūras Mizeras sako, kad dabar galiojantis registracijos mokestis tikslo nepasiekia, o dalį žmonių atbaido nuo automobilio įsigijimo. Anot jo, naujoji schema būtų geresnė. 

„Kai atsirado dabartinis mokestis, pasimatė, kad seniausių, pigiausių automobilių segmente tų sandorių sumažėjo. Tarp tų seniausių ir pigiausių sandoriai nevyksta, bet tie automobiliai niekur nedingsta. Tiesiog jų savininkai juos turi ir jiems apsimoka važinėti, kol jie važiuoja, nes norėdamas atsinaujinti, turės tą mokestį sumokėti“, – sakė A. Mizeras.

„Geroji naujiena su siūloma nauja schema, kad kaip ir to barjero pasikeisti automobilį, atsinaujinti gal į mažiau taršesnį nelieka. Kaip tik, priešingai, apmokestinamas taršaus automobilio turėjimas“, – kalbėjo jis. 

Pasak A. Mizero, dalį tokių automobilių savininkų, ypač miestuose, tai turėtų paskatinti persėsti į mažiau taršų transportą, kitu atveju už taršų automobilį jis bent jau turės susimokėti. Visgi ypač didelio pokyčio jis nesitiki. 

„Nereikėtų tikėtis nieko labai dramatiško ar stipraus, nes yra daugiau faktorių, nuo ko priklauso (įsigijimas – BNS) – automobilio poreikio, gal jei reikalingas didesnis, tai jis turės ir galingesnį variklį, atitinkamai jo emisija tikriausiai bus didesnė. Kitas dalykas, dyzelinis automobilis, kurį paprastai renkasi dėl mažesnių kuro sąnaudų, tai vis tiek gali būti atvejų, kad tas sutaupymas atsvers tą mokestį“, – sakė A. Mizeras. 

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad naudotų automobilių rinkoje pasirinkimas priklauso nuo to pasiūlos – pasak A. Mizero, tipiškai renkamasi dešimties metų automobilį, todėl ir įvedus mokestį vyks daugiau tokių sandorių. 

„Staiga neatsiras dešimties metų senumo elektromobilių, vis tiek tenka rinktis iš to, kas yra“, – kalbėjo autoplius.lt vadovas. 

Jo teigimu, mokestis gali pakoreguoti ir kai kurių automobilių kainas. Tikėtina, kad taršiausių mašinų  kainos gali sumažėti.

„Tuo atveju, kai metinis mokesčio dydis sudarys 10 ar 20 proc. automobilio kainos, tai toks pasiūlymas įsigyjančiam greičiausiai nebus patrauklus ir šitos kainos gali pasikoreguoti į žemesnę pusę arba ten, kur mokestis mažesnis, gal ir galėtų pasikeisti į didesnę pusę“, – sakė jis.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl Aplinkos ministerijos siūlymo atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį. Iš mokesčio tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų. 

Ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad kas antras šalies vairuotojas mokėtų iki 100 eurų tokio mokesčio. Vidutinis mokestis siektų 138 eurus (su 2023-2024 metais numatyta taikyti lengvata).

Visa apimtimi mokestis pradėtų galioti 2025 metais. 

BNS

comment Skaitytojų komentarai (1)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite