Angle down Atgal

Autoįvykis UK vos nesugriovė lietuvaitės gyvenimo

Londone gyvenu jau penkerius metus: nors tuomet, kai čia atvykau, svarsčiau padirbėti vos kelis mėnesius, tačiau didesnio uždarbio galimybė sugundė mane pasilikti ilgiau.

Iš pradžių teko dirbti nekvalifikuotus darbus, tačiau po kurio laiko įsidarbinau pagal specialybę – tai buvo dar viena priežastis, kodėl nusprendžiau čia pasilikti. Londone atstumai yra gerokai didesni nei Lietuvos miestuose, todėl kelionės į darbą trunka ilgiau nei norėtųsi. Įprastai į darbą keliauju metro, nes išlaikyti nuosavą automobilį yra pernelyg brangu, o kamščiuose kartais tenka stovėti gerokai ilgiau nei buvo numatyta. Vis dėlto, kartais tenka pasinaudoti taksi paslaugomis – taip nutiko ir tą kartą, kai patekau į eismo įvykį.

Nesu iš tų žmonių, kurie aiškina kitiems, kaip vairuoti, ir įprastai vairuotojais visiškai pasitikiu. Vis dėlto, tą kartą, kada išsikviečiau taksi, mane kankino bloga nuojauta: taksi vairuotojas buvo labai nervingas ir išsiblaškęs, tad pamaniau, kad geruoju tai nesibaigs. Jau norėjau duoti vairuotojui pastabą, tačiau tą pačią akimirką jis rėžėsi į kitą automobilį. Nors smūgis buvo tikrai stiprus, tačiau sąmonės nepraradau. Išlipusi iš automobilio pamaniau, kad iškviesiu greitąją pagalbą taksi vairuotojui, nes jis buvo praradęs sąmonę, tačiau iš karto tapo aišku, kad medikų pagalbos prireiks ir man pačiai. Nudžiugino tai, kad greitosios pagalbos automobilis atvyko jau po dešimties minučių, todėl netrukus mums buvo suteikta profesionali pagalba.

Nors atrodė, kad išsisukau tik su pora nubrozdinimų ir kaktos prakirtimu, tačiau paaiškėjo, kad viskas yra gerokai rimčiau. Po išsamaus sveikatos būklės patikrinimo paaiškėjo, kad patyriau smegenų sutrenkimą bei keturių šonkaulių lūžius. Panašu, kad avarijos metu patyriau stiprų išgąstį, todėl didelio skausmo iš pradžių nejutau – jis pasireiškė tik po kurio laiko. Tapo aišku, kad kurį laiką teks pabūti ligoninėje, todėl labai graužiausi dėl neatliktų darbų ir neįgyvendintų planų. Taksi vairuotojui nepasisekė dar labiau negu man – jis jam buvo nustatytas stiprus smegenų sutrenkimas ir stuburo slankstelių pažeidimas.

Gulėdama ligoninėje turėjau pakankamai laiko knygų skaitymui bei naršymui internete: dėl darbų gausos paskutiniu metu negalėjau sau to leisti, tačiau ligoninėje ši veikla per daug nedžiugino. Kai supratau, kad į darbą galėsiu grįžti tik po poros mėnesių, ėmiau skaičiuoti, kaip greitai pasibaigs mano turimos santaupos, ir tai kėlė tikrai didelį nerimą. Vis dėlto, šiek tiek vilties įkvėpė rastas reklaminis skelbimas, kuriame siūloma gauti kompensaciją už patirtą eismo įvykį. Kadangi šios nelaimės kaltininkas buvo kitas asmuo, supratau, kad turiu šansą gauti man priklausančią kompensaciją, todėl nedvejodama kreipiausi į įmonę „Insito kompensacijos“.

Buvau nusiteikusi, kad prireiks pildyti daugybę dokumentų ir gilintis į įvairius teisinius aspektus – nors tai tikrai ne pati maloniausia veikla, tačiau turėjau gana nemažai laiko, tad norėjau jį išnaudoti turiningai. Vis dėlto, viskas pasirodė gerokai paprasčiau nei maniau – tereikėjo pateikti šio įvykio detales, ir visais teisiniais dalykais buvo pasirūpinta už mane. Konsultantas, su kuriuo šnekėjau telefonu, patikino, kad pavyks gauti kompensaciją už šį patirtą eismo įvykį, ir taip pat bus kompensuotos medicininės išlaidos. Nutiko taip, kaip ir buvo žadėta, tačiau dar labiau nudžiugino tai, kad taip pat buvo paskaičiuota, kiek dienų buvau nedarbinga, ir kokio dydžio nuostolius patyriau. Neilgai trukus po to, kaip buvau išleista iš ligoninės, gavau man priklausančią konsultaciją, todėl nebereikėjo nerimauti, kiek laiko dar užteks mano turimų santaupų. Daugiau informacijos apie kompensacijų gavimą rasite čia.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite