G. Kandroto nuotr., "Suvalkietis"
Angle down Atgal

Autobusų vairuotojams darbas niekada nebūna nuobodus

Atrodo, visai dar neseniai pavydžiai žvelgdavome į užsienyje važinėjančius naujus autobusus, tvarkingus, mandagius vairuotojus. Smagu, kad šiandien taip yra ir mūsų mieste, Marijampolėje. Senus ir jau eksploatacijos laikotarpį baigiančius autobusus pakeitė nauji, prie jų vairo sėdo mandagūs, paslaugūs, tvarkingi vairuotojai. „Suvalkiečio“ kalbinti įvairiais maršrutais autobusus vairuojantys vyrai džiaugėsi savo darbu, sąlygomis ir užmokesčiu. Kai kurie šią profesiją atrado naujai ir sakė laimės ieškoti užsienyje neketinantys.

Į autobusų parką sugrįžo po pertraukos

Marijampolietis Gintautas Stundžia Marijampoles autobusų parke vairuotoju pradėjo dirbti 1988 metais. Važinėjo miesto autobusais. Prasidėjus blokadai, ėmė stigti kuro, nemažai reisų buvo nuimta, tad 1992 metais vyras išėjo iš darbo. Kaip ir dauguma tuo metu be darbo likusių marijampoliečių, metėsi į automobilių prekybą, gabeno juos iš užsienio šalių. Kurį laiką tai buvo paklausus, geras pajamas duodantis verslas. Tačiau keitėsi laikai, keitėsi rinka. Naudotų automobilių prekyba ėmė mažėti, turgūs nykti, teko galvoti apie kitą veiklos sritį. Pasak Gintauto, pasikalbėjęs su buvusiais bendradarbiais, kurie liko dirbti autobusų parke, išgirdo apie čia į gera pasikeitusias darbo sąlygas ir nusprendė grįžti. Tad 2016 metais jis vėl įsidarbino Marijampolės autobusų parke vairuotoju. Gintautas važinėja miesto autobusais. „Man patinka mano darbas. Manęs nevargina nei keleiviai, nei spūstys gatvėse. Kaip tik malonu su žmonėmis pabendrauti, smagu, kai keleiviai lieka patenkinti kelione, kai gali padėti. Jeigu žmonės tave nervina, tu negali dirbti šio darbo“, – sako vairuotojas. Nuo 1983-ųjų metų autobusus vairuojantis vyras pasakojo, kad darbo sąlygos autobusų parke pasikeitę neatpažįstamai. Senieji, juodus dūmų debesis už savęs paliekantys ir gendantys autobusai, jau praeitis. „Važinėjame naujais, vairuotojo kabinoje kondicionierius, autobuso salonas šviesus ir patogus. Racionaliai sutvarkyti grafikai, normalus uždarbis, geros sąlygos poilsiui tarp reisų, tvarka“, – privalumus vardijo Gintautas. Vyras pasakojo, kad vairuotoju jam teko dirbti ir privačioje įmonėje. Jo teigimu, palyginus darbo sąlygas, jos skyrėsi, kaip diena ir naktis. Pas privatininką nebuvo normalaus režimo, reikėdavo bėgti ir bėgti.

Po darbo valstybės tarnyboje atrado Autobusų parką

Remigijus Kunas Marijampolės autobusų parke dirba tarpmiestinių reisų vairuotoju. Keliauja po visą Lietuvą: Kauną, Vilnių, Panevėžį, Palangą. Užsakomaisiais reisais tenka važiuoti ir į užsienį. Aišku, darbas atsakingas, sunkus, juk atsakai už keleivių saugumą, turi būti ypač atidus ir susikaupęs, bet Remigijui jis patinka. „Nemėgstu būti vienoje vietoje, man reikia judėjimo, žmonių“, – sako vyras.

Autobusų vairuotojo profesiją jis atrado prieš daugiau kaip dvejus metus, kuomet iš darbo valstybės tarnyboje išėjo į užtarnautą poilsį. „Supratau, kad jėgų dar yra, sveikata leidžia, norisi dirbti. Iš pažįstamų, buvusių kolegų išgirdęs apie tai, kad Marijampolės autobusų parke geros darbo sąlygos, reikia darbuotojų, nusprendžiau pabandyti“, – pasakojo R. Kunas.

Pasak jo, teko lankyti kursus, gauti teises papildomai kategorijai. Daugiau papildomų reikalavimų nebuvo. „Vairavimas man į kraują įaugęs, sėdi ir važiuoji, aš visada norėjau būti vairuotoju. Ir laisvadieniais su namiškiais mėgstu išvažiuoti. O mandagiu, paslaugiu kiekviename darbe reikia būti, nieko čia naujo“, – sako vyras.

Remigijus važinėja visai nauju 20 vietų autobusu „Volkswagen Crafter“, tad ir jam smagu dirbti, ir keleiviams patogu. Vyras džiaugiasi geru kolektyvu, pasakojo, kad naujokui seniau dirbantys kolegos padėjo perprasti profesijos ypatumus, nė vienas neatsisakė padėti, paaiškinti.

Darbo keisti R. Kunas neketina, užsienis nevilioja. Paklaustas, kokie svertai lemia, kad yra patenkintas savo darbu, vairuotojas nedaugžodžiavo. Geros darbo sąlygos, puikus kolektyvas, laiku mokami atlyginimai. Be abejo, privalumas, kad būni su savo šeima, nenutolsti ilgam laikui nuo namų.

Pasekė brolio pėdomis

Egidijus Medziukas – jaunas vairuotojas. Jam 26-eri, autobusų parke dirba dvejus metus su trupučiu. Egidijus – tarpmiestinių reisų vairuotojas. Marijampolietis važinėja įvairiais reisais: Kaunas, Vilnius, Panevėžys, veža keleivius užsakomaisiais maršrutais. Darbą autobusų parke jam padėjo atrasti ten dirbantis brolis, papasakojęs apie sąlygas, pastebėjęs, kad atlyginimai visuomet mokami laiku. Egidijus juokiasi, kad ir nuo įgytos specialybės – Kelių statyba ir priežiūra – per daug nenutolo, jo darbe – keliai labai svarbūs. Ypač žiemą vairuodamas autobusą turi būti atidus, susikaupęs, juk atsakai už keleivių saugumą. O tų kelių visokių būna.

Egidijus džiaugiasi savo profesija, jam patinka vairuoti, patinka, kad darbas ne monotoniškas, naujos vietos, įvairūs maršrutai, nauji žmonės. Su keleiviais vairuotojas bendrauti mėgsta, konfliktų tarp jo ir važiuojančių nekyla. Vyras džiaugiasi, kad ir keleivių daugėja, matyt, juos priviliojo patogus keliavimas.

Vairuotojo teigimu, geros darbo sąlygos – didelis privalumas. Smagu vairuoti modernius, naujus autobusus, nevargina karšti orai, nes visuose yra kondicionieriai, vairuotojai aprūpinami ir uniformomis. Tvarka, dėmesys dirbantiems – savo darbovietės privalumus vardina vyras. Egidijus didžiuojasi, kad jų darbo sąlygos ir priemonės nė kiek nenusileidžia didmiesčių autobusų parkams, o autobusų stotis netgi už Vilniaus, Panevėžio gražesnė.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite