Aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis svarbiems Lietuvos projektams dar gerai neįvertintas

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris OrintaŠaltinis: Etaplius.lt

44430

Lietuvai pradėjus vykdymo etapus svarbiuose ir didelės apimties projektuose energetikos ir transporto infrastruktūros sektoriuose gali dar labiau sustiprėti specialistų trūkumo tendencija, pripažįsta šių sričių atstovai. Tačiau didesniam aukštos kvalifikacijos specialistų importui iš užsienio, panašu, dar nesirengiama - aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis svarbiems Lietuvos projektams dar tiksliai neapibrėžiamas.

Lietuvai, Latvijai, Estijai, Lenkijai ir Europos Komisijai pasirašius susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa per Lenkiją iki 2025 m., energetikos sektoriaus ekspertai ir politikai džiaugiasi, kad tai leis Baltijos šalims atsijungti nuo rusiško tinklo ir taip užsitikrinti energetinę nepriklausomybę.

2016-2020 m. įgyvendinami 7 sinchronizacijai svarbūs projektai, 2021-2025 m. planuojami dar 9.

„Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas po susitarimo pasirašymo surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad tema dėl galimo specialistų trūkumo „jau seniai yra pamąstymuose“.

„Tačiau gąsdina problemos, o motyvuoja - iššūkiai. Mes tai priimame kaip iššūkį. Visada žinojome, kad tai bus iššūkis, nepakeliamas Lietuvos rinkai. Tad taikomės į platesnę rinką - Lenkiją, Skandinaviją, Baltijos šalis“, - teigė D. Virbickas.

Pasak jo, kol kas sunku tiksliai pasakyti, kiek, kokių grandžių ir kokių specializacijų specialistų reikės - tai spręs rangovai.

„Tačiau esant tinkamai geografijai - tai nėra blogai“, - tikino D. Virbickas.

Vis dėlto praėjus savaitei „Litgrid“ komunikacijos vadovė Jurga Eivaitė Eltai patikslino, kad, įmonės vertinimu, įgyvendinant sinchronizacijai svarbius projektus, Lietuvoje gali prireikti tik iki 10 projektų vadovų.

„Manome, kad neprireiks užsieniečių, Lietuvos rinkoje yra kompetentingų žmonių. Tai neturėtų turėti didelio efekto atlyginimams rinkoje, bent jau neturės staigaus poveikio natūraliai eigai“, - Eltai teigė J. Eivaitė.

Taip pat skaičiuojama, kad prasidėjus „Rail Baltica“ projektavimui ir statybai vien Lietuvoje reikės apie 6000 darbuotojų, iš kurių bent 300 inžinierių.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška sakė, kad, įmonei vykdant stambius projektus, kol kas specialistų stygiaus nėra. Tačiau įsibėgėjus „Rail Baltica“ projektavimui ir statyboms, situacija gali keistis.

„Ateityje vykdant daug projektų, resursų klausimas gali kilti. Vėlgi, daug priklauso nuo to, kaip projektas bus planuojamas, kokiais etapais. Jeigu viskas yra (statoma - ELTA) iškart, tai - viena, jeigu šiek tiek etapais - kitas būdas“, - spaudos konferencijoje yra sakęs M. Bartuška.

Pagal nustatytus parametrus, „Rail Baltica“ ilgis Estijoje bus 213 km, Latvijoje - 265, Lietuvoje - 392 km.
ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt