„Auksinių miltų“ istorijoje tebelaukiama teismų ir valdžios sprendimų

Vilnius
Irma Bagūnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Valdžiai svarstant likviduoti „auksinių miltų“ istorijoje figūravusią Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą (RRA), neaišku, kas turėtų grąžinti beveik pusę milijono eurų europinės paramos. Tokią sumą agentūra yra įpareigota sumokėti dėl galimų pažeidimų, prieš kelerius metus perkant maistą skurstantiesiems. RRA, kurią kitąmet turėtų pakeisti nauja viešoji įstaiga, vis dar bylinėjasi teismuose dėl Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) nurodymo grąžinti lėšas.

RRA lėšų neturi, laukia teismo sprendimo

Laikinasis RRA vadovas Artūras Bagotyrius teigia, kad 0,5 mln. eurų agentūra nepajėgi išmokėti, bet, pasak jo, RRA įsipareigojimai nebus perkelti naujai viešajai įstaigai.

„ESFA sprendimai, kur numatytos baudos, yra apskųsti teismui. Kitais metais (2018 metais – BNS) numatytas teismas. Kol nėra teismo sprendimo, mes jokių baudų nemokėsime ir, be to, neturime, iš ko mokėti. (...) Jokiu būdu ir negali persikelti (RRA finansiniai įsipareigojimai – BNS) (...) Kadangi čia kažkoks beprecedentis atvejis, net nežinoma, kas turi padengti skolą“, – BNS sakė A. Bagotyrius.

Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius teigė, kad klausimas dėl galimo lėšų grąžinimo bus sprendžiamas likviduojant RRA.

„Jeigu teismas patvirtins vieną ar abi sankcijas, tai turi grąžinti RRA. Taip, ji turto labai nedaug turi, pinigų neturi. Viskas bus sprendžiama likvidavimo metu. Likvidavimas kol kas numatytas Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Tačiau gali būti opcija ir likvidavimas kaip bankrutavusios įmonės (...) Negali ministerija ar kas kitas paimti (sumokėti skolas – BNS). Jeigu teismas patvirtintų tas skolas, jos niekur nedingtų“, – BNS komentavo R. Taraškevičius.

ESFA teigia, kad agentūra turi grąžinti per 500 tūkst. eurų – pirmojo produktų pirkimo netinkamos išlaidos siekė daugiau kaip 332 tūkst. eurų, antrojo – apie 214 tūkst. eurų. Trečiojo – 26 tūkst. eurų, tačiau RRA pastarąją sumą jau yra grąžinusi.

ESFA inicijuoti tyrimai baigti 2016 metų pavasarį bei 2017 metų kovą. Tačiau pirmųjų dviejų tyrimų, kuriuose numatytos didžiausios grąžintinos sumos, išvados buvo apskųstos teismui.

„Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dar nuo 2016 metų pabaigos vyksta bylų nagrinėjimas pagal pirmąjį ir antrąjį projektus. Planuojama sprendimo priėmimo data mums nėra žinoma, negalime jos ir prognozuoti (...) Nei informacijos apie RRA likvidavimą, nei informacijos apie galimus lėšų grąžintojus vietoj RRA šiuo metu neturime“, – komentare BNS rašo ESFA.

Už Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamus maisto produktų pirkimus skurstantiesiems atsakinga ESFA anksčiau yra nurodžiusi, kad konkurencijos ribojimai ir kiti viešųjų pirkimų pažeidimai galėjo lemti, jog maistas pirktas itin brangiai.

2016 metais Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad RRA pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą – produktų pirkimo neskaidymas į dalis tiesiogiai lėmė pernelyg aukštus kvalifikacinius reikalavimus ir tai apribojo konkurenciją.

Pasak teismo, produktai buvo skirti naudoti kasdienėje skurstančių asmenų buityje, todėl nebuvo pateisinamas reikalavimas siūlyti miltų rūšį, skirtą sudėtingų technologijų konditerijos gamybai, arba atitinkamos formos, dydžio, spalvos sausus pusryčius.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) yra nustačiusi, jog 2011-2015 metais kituose pirkimuose miltai buvo pirkti vidutine 485 eurų už toną kaina, o Rinkos reguliavimo agentūra juos pirko brangiausiai – po 732 eurus už toną.

Kilus vadinamajam „auksinių miltų“ skandalui, 2016 metų sausį iš pareigų pasitraukė tuometinė RRA vadovė Aldona Miliuvienė, o vasarį atsistatydino ir žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius.

ESFA nurodo, kad lėšos Lietuvai buvo skirtos pagal Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo programą. Tačiau pripažinus jas netinkamai panaudotomis, jos turi būti grąžintos į valstybės biudžetą.

Pagalbos maistu labiausiai skurstantiems asmenimis programai Lietuvoje 2014-2020 metais skirta 90,8 mln. eurų, iš jų 77,2 mln. eurų – Europos Sąjungos lėšos.

Valstybės įmonę pakeis nauja viešoji įstaiga

Pertvarkant Žemės ūkio ministerijai pavaldžias valstybės įmones, gruodį Seimui pateikti projektai dėl RRA naikinimo, o šią valstybės įmonę turėtų pakeisti ir visas jos funkcijas perimti nauja viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.

Pasak žemės ūkio viceministro R. Taraškevičiaus, tikėtina, kad RRA bus likviduota iki šių metų pabaigos.

„Klausimas tiesiogiai susietas su naujos viešosios įstaigos įsteigimu. Planuotos procedūros šiek tiek atsiliko nuo pradinio grafiko, nes nespėjome į (Seimo – BNS) rudens sesiją. Tikslas – pavasario sesijos pradžioje priimti reikiamus pakeitimus. Jeigu viskas eis sklandžiai, tai yra tikimybė, kad (RRA – BNS) bus likviduota iki šių metų pabaigos“, – dėstė R. Taraškevičius.

Viceministras patikino, kad RRA likvidavimas nėra susijęs su „auksinių miltų“ istorija ar reikalavimais į valstybės biudžetą grąžinti šimtatūkstantines sumas.

„Yra optimizavimas, visos įmonės peržiūrimos, funkcijos išgryninamos. (...) RRA yra sukonstruota kaip valstybės įmonė, ji turi pelną uždirbinėti. O didžioji dauguma funkcijų, kurias pavesta daryti, sakykime, įgyvendinti tam tikras europines programas, – jos yra viešojo administravimo funkcijos (...) Bandome išsigryninti funkcijas, kurios būtų tinkamos viešajai įstaigai“, – kalbėjo R. Taraškevičius.

Žemės ūkio ministerija nurodo, kad naujoje įstaigoje bus sutelktos su žemės ūkio, maisto produktų gamybos didinimu ir eksporto skatinimu susijusios paslaugos.

Pertvarka taip pat susijusi su Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centru, kadangi nauja įstaiga perimtų jo funkcijas, o jis pats būtų likviduotas. Naujajai agentūrai numatoma perduoti ir kai kurias Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) funkcijas.

ŽŪM teigimu, gruodžio 1 dieną RRA dirbo 38 darbuotojai.

Seimui pateiktose pataisose nurodoma, kad RRA yra 43 etatai, „Leader“ centre – 22, NMA Eksporto ir importo priemonių administravimo skyriuje – dar 7. Pertvarkius institucijas, darbuotojų skaičius mažėtų nuo 72 iki 51, 2019 metais būtų sutaupyta apie 248 tūkst. eurų biudžeto lėšų, o 2020 metais ir vėlesniais metais – apie 384 tūkst. eurų, darant prielaidą, kad įstaiga gaus pajamų iš veiklos.

BNS

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.