Atskleistas ciniškas Niedaus ežero kranto niokojimas

Alytus
Reporteris Skaistė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Jei gamtos per tūkstančius metų suformuota ežero pakrantė yra negraži, neatitinka poreikių, ją galima performuoti.  Pavyzdžiui, iškirsti medžius, vietoj miško paklotės  pakloti žolę, privežti žvyro pliažui, įrengti lauko tualetą, kurio nereikia tuštinti, pavėsinę paversti pirtimi, išgrįsti taką iki pat vandens betonu arba ekskavatoriumi iškapoti gerą gabalą kranto. Tokius vaizdus Dzūkijoje, aplink Kapčiamiestį esančiuose ežeruose išvydo TV3 laidos „Žalioji byla“ kūrybinė komanda.

Niedaus ežeras. Šią vasarą vienas jo šlaitų tiesiog ėmė ir išnyko. Išgaravo! Vietoj jo atsirado naujas pliažas. Platus, patogus gulėti, lengvai priplaukiamas, bet... sunkiai prieinamas.

Iniciatyvus pakrantės tobulintojas – žinomo Lazdijų verslininko žentas, šeimininkaujantis jo sodyboje. „Žalioji byla“ paprašo pakviesti sodybos šeimininką. Tačiau šis bendrauti kategoriškai atsisako ir deleguoja savo žentą. „Nėra ko slėpti, padarėme pažeidimą ir už jį sumokėjome“, – sako verslininko žentas.

Niedaus ežero pakrantės apsaugos juosta – 10 metrų. Tai reiškia, jog tokiu atstumu nuo kranto, net ir privačioje žemėje, draudžiama vykdyti bet kokius darbus: kirsti medžius, kasti šlaitus, statyti namus ar kitaip keisti tai, ką gamta natūraliai, nors ne visada patogiai, sukūrė. Šiuo atveju, šienauti nepatogu buvo. Pakrantės apsaugos juosta buvo iškapstyta be projekto ir neturint jokių leidimų.

Pasekmes įvertino aplinkosaugininkai, sodybos šeimininkui skyrė baudą ir įpareigojo sutvirtinti šlaitą. Tačiau, ar Niedaus pakrantę tikrinę aplinkos apsaugos inspektoriai atkreipė dėmesį, kaip ežero sukeliamas problemas sprendžia kiti jo pakrantės savininkai? Iškirsti pakrantės medžiai, betoniniais laiptais ir trinkelėmis nutiesti keliai link liepto, grubiai palyginti šlaitai, akmenimis patobulinta kranto linija ir lauko tualetai! Galima įtarti, kad išvietės turinys patenka ne į valymo įrenginius... Nes tokių čia tiesiog nėra.

Kadaise buvo madinga tvoromis iki pat vandens apsitverti ežerų pakrantes. Prireikė dešimtmečių, kad teisė nevaržomai apeiti ežerus būtų sugrąžinta visiems gryno oro mylėtojams. Tvoros ežerų pakrantėse baigia išnykti, tačiau naujųjų pakrančių savininkų noras jas išbetonuoti, išgrįsti trinkelėmis, nukasti šlaitus, be jokių projektų ar leidimų paversti katerių prieplaukomis – niekur nedingo.