Lietuvoje kasmet labai sunkiai susižaloja net kelios dešimtys jaunų žmonių, kurie nardė maudynių metu. Ypač skaudžios kaklo slankstelių lūžimų pasekmės. Stipriai susipjaustyti kojas galima ir į dygius, aštrius augalus ar užlipus ant stiklo šukių, skardinių. Visų šių traumų galima išvengti.

Sunkiausios traumos dažniausiai ir yra galvos, stuburo, kaklo sužalojimai, nervų ir nugaros smegenų pažeidimai, šlaunikaulio lūžiai.

Nerdami į vandenį galva žemyn daugiausiai susižaloja jauni vyrai. Jei panėrus galva atsitrenkiama į kokią nors kliūtį (akmenį, vandens telkinio dugną ar kt.), ypač didelė tikimybė pažeisti stuburo kaklo dalies slankstelius. Jeigu jie lūžo, bet nedeformavo stuburo kanalo ir nesužalojo nugaros smegenų ir nervų, neįgalumo pavyks išvengti. Maždaug dešimtadalis pacientų, patekusių į Lietuvos gydymo įstaigas dėl susižalojimų nardant, neišgyvena, apie 25 proc. lieka neįgalūs. Asmenys, nepatekę į gydymo įstaigas, kurie susižalojo stuburą nerdami į vandenį ir mirė iš karto, dažnai priskiriami paskendusiųjų skaičiui.

Nugaros smegenys – tarsi pluoštas laidų, kurie jungia galvos smegenis su kūnu ir lemia valingus judesius. Šis ryšys užtikrina žmogaus galimybę judinti rankas ir kojas, vaikščioti, atlikti įvairius darbus. Jei dėl nugaros smegenų nervų ir kitų struktūrų pažeidimo šis ryšys nutrūksta, gali stipriai nukentėti gyvenimo kokybė. Stipriai sutrikdytų funkcijų bei sužalotų nugaros smegenų visiškai atkurti kol kas neįmanoma.

Nenardykite, nes:

• vandens telkinių, kuriuose nardyti būtų saugu, nėra. Susižaloti galima bet kuriame vandens telkinyje;

• nardymui reikalinga tinkama vieta, specialus pasirengimas. Nepasiruošus, nesimokius nėrimo technikos vadovaujant treneriui, nardyti negalima.

Traumų ir nelaimių vandenyje riziką padidina:

• maudymasis nepažįstamose, tam nepritaikytose vietose,
• rizikingas elgesys neįvertinus savo galimybių,
• alkoholio, narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų vartojimas prie vandens telkinio,
• nepilnamečių nepriežiūra.

Labai svarbu laikytis šokinėjimo į vandenį taisyklių:

• šokti į vandenį galima tik patikrintose vietose, kuriose gylis yra ne mažesnis nei 3 metrai;
• nešokti nuo labai aukštų vietų;
• nešokinėti į vandenį uostų teritorijoje, šalia tiltų, kitų įrengimų;
• prieš kiekvienas maudynes patikrinti nardymo vietą, ar neatsirado naujų pavojų;
• nenardyti iš valčių, nes galima gauti smūgį irklu, valtis gali apsiversti;
• nenardyti iš vandens dviračių, nes netyčia išnėrus po sraigtu, galima patirti rimtą galvos traumą, prarasti sąmonę, paskęsti;
• būtina įvertinti savo staigius ūgio ir svorio pokyčius. Tai ypač aktualu greitai augantiems vaikams ir paaugliams;
• nešokti į vandenį, kuriame daug besimaudančiųjų;
• nešokti į labai sudrumstą vandenį, kuriame nieko nesimato;
• šokant į vandenį, svarbu saugoti galvą! Geriausia šokti ištiesus rankas;
• nešokti į vandenį smarkiai įkaitus saulėje. Raumenis gali sutraukti mėšlungis!

Jeigu atsidūrėte maudynių vietoje, kurioje žmogus nėrė ir, tikėtina, susižalojo stuburą:

- būtinai skubėkite padėti;

- negalima nukentėjusio žmogaus sodinti, negalima sukioti jo liemens;

- nukentėjusįjį guldykite ant tvirto pagrindo, imobilizuokite kaklą, prilaikydami savo rankomis arba priemonėmis, kurias turite: rankšluosčiais, porolono juosta ar kt., kad galva nejudėtų; - jeigu nukentėjusysis nekvėpuoja, atlikite dirbtinį kvėpavimą „iš burnos į burną“ arba „iš burnos į nosį“ pagal bendruosius skubios pagalbos teikimo reikalavimus; gaivindami pernelyg neatloškite nukentėjusiojo galvos, tik šiek tiek pastumkite apatinį žandikaulį į priekį;

- kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Kol atvyks medikai, stebėkite nukentėjusiojo sąmonę, kvėpavimą, pulsą. Negalima transportuoti nukentėjusiojo savo automobiliu, laukite, kol atvyks medikai.